Mūsų planeta yra nuostabiai keista. Čia galima rasti pačių įdomiausių dalykų: nuo mažų, putlučių būtybių, galinčių išgyventi kosmose – iki tokių tamsių dažų, kad jūsų akys to net negali įžiūrėti. Žemėje yra daug keistų ir net neįtikėtinų dalykų – tiek natūralių, tiek ir žmogaus sukurtų. Čia pateikiame keletą pačių įdomiausių, apie kuriuos galbūt net negirdėjote.

1. Vantablack – pati tamsiausia žinoma medžiaga Visatoje

Vantablack yra nanomedžiaga, kuri tamsesnė nei bet kuri Žemėje esanti medžiaga. Ją 2015-aisiais sukūrė Jungtinės Karalystės „Surrey NanoSystems“ kompanija.

„Vantablack“ sugeria 99,98 proc. šviesos, patenkančios ant šios medžiagos paviršiaus. Tai reiškia, kad žvelgiant į Vantablack – techniškai žmogaus akie nieko nemato.

Todėl galima sakyti, kad tai yra pats saugiausias ir panašiausias į žiūrėjimą į Juodąją skylę dalykas.

Iš tikrųjų Vantablack yra vertikalių anglies vamzdelių, „auginamų“ ant substrato, rinkinys.

Dabar jau Vantablack yra įvairių formų ir netgi gali būti purškiama medžiaga. Panašiai, kaip automobilių dažai.

2. „Mėlynasis angelas“ atrodo, kaip į Žemę atkeliavęs ateivis

„Glaucus Atlanticus“ yra jūrų šliužų rūšis. Dėl savo nuostabios išvaizdos, juos dar dažnai vadina „Mėlynuoju angelu“.

„Mėlynasis angelas“ yra ne tik labai gražus, bet ir itin retas padaras. Jis aptinkamas tik Pietų Afrikos ir Australijos pakrantėse.

Nors ši būtybė atrodo nepavojinga, bet „Mėlynasis angelas“ yra mėsėdis ir maitinasi kitomis, nuodų turinčiomis jūros būtybėmis.

„Mėlynasis angelas“ sugeba surinkti savo grobio nuodus, juos laikyti specialiuose maišeliuose, sukoncentruoti ir panaudoti sekančios aukos medžioklėje. Simpatiškas „monstriukas“.

3. Aerogelis, atrodantis kaip debesies gabaliukas

Aerogelis yra ypač lengva medžiaga, pagaminta iš gelio ir dujų. Dėl savo neįprastos išvaizdos jis dar vadinamas „užšalusiais dūmais“ arba „kietu debesimi“.

Iš tikrųjų, tai mokslininkai yra sukūrę daugiau nei tuziną įvairių aerogelių receptų, tačiau visų jų gamybos procesas yra panašus: sumaišomos cheminės medžiagos, joms leidžiama nusėsti gelyje ir tada gautas rezultatas ištraukiamas. Taip gaunama ypač mažo tankio medžiaga, kurios 99 proc. sudaro oras.

Kadangi aerogelis daugiausiai pagamintas iš oro – kuris yra labai prastas šilumos laidininkas – jis gali būti naudojamas tokiose srityse, kur reikia objektą apsaugoti nuo didelio karščio. Tokia medžiaga dažnai naudojama kosminėse misijose.

4. „Vaivorykštiniai“ eukalipto medžiai

„Eucalyptus Deglupta“ medžiai gali atrodyti, kaip iš kokio filmo apie tolimą planetą, tačiau iš tikrųjų jie auga Indonezijoje, Papua Naujoje Gvinėjoje ir Filipinuose.

Šis unikalus medis turi įvairiaspalvę žievę, pasižyminčią ryškai mėlynų, oranžinių, violetinių, žalių ir kaštoninių spalvų juostelėmis.

Misūrio botanikos sodo teigimu, tokios neįprastos spalvos yra šalutinis medžio žievės pašalinimo efektas.

Kai medis auga, jis atsikrato dalies seniausios žievės. Taip atsiskleidžia gilesni, žalios spalvos žievės sluoksniai ir kadangi jie lėtai bręsta, per šį laiką pakeičia savo spalvą.

5. Požeminė, vien iš druskos pastatyta katedra Kolumbijoje

„Catedral de Sal de Zipaquirá“ yra požeminė Romos katalikų bažnyčia, esanti Cundinamarcoje, Kolumbijoje. Ji 1954 m. buvo įrengta druskos kasykloje.

Ši bažnyčia yra vien iš druskos ir „pasislėpusi“ 180 metrų gilyje. Konkrečiai, po nedideliu Zipaquirá miesteliu.

Šioje „Katedroje“ yra milžiniškas druskos kryžius ir iš viso bažnyčioje gali tilpti iki 10 000 žmonių. Ši vieta yra pamėgta turistų ir piligrimų.

6. Goblino rykliai atrodo, kaip iš baisiausio košmaro

Goblino rykliai yra reta giliavandenių ryklių rūšis, dar kartais vadinama „gyvosiomis fosilijomis“. Jis yra vienintelis žinomas išlikęs senovinės „Mitsukurinidae“ ryklių šeimos narys.

Goblino rykliai pasižymi savitais žandikauliais ir tarsi nagus primenančiais dantimis. Šie rykliai sugeba aptikti kitų gyvūnų skleidžiamą elektros srovę, greitai į priekį išplėsti savo žandikaulius ir taip sugauti grobį.

Pamačius, kaip jis užpuola savo auką, atsiskleidžia visas šio siaubingo gyvūno grožis. Goblino ryklys netgi tapo įkvėpimo šaltiniu „Alien: Covenant“ filme matytiems neomorfams – judresniems legendinio ksenomorfų pabaisos veislei gyviams.

7. Bismutas – elementas su prichodeliniu paviršiumi

Galbūt dar iš mokykloje vykusių chemijos pamokų prisimenate tokį cheminį elementą, kaip bismutas, tačiau greičiausiai nė nenutuokėte, kad jis yra toks spalvotas.

Bismutas turi unikalų savotišką „laiptų“ paviršių, kuriame išoriniai kraštai formuojasi greičiau, nei vidinės teritorijos, rašo „Live Science“.

Dėl to susidaro kristalinė struktūra, kuri atrodo sudaryta iš susipynusių vaivorykštės kvadratų.

8. Šis Indonezijoje esantis ugnikalnis spaudosi ryškiai mėlynos spalvos lava

Indonezijoje esantis Kawah Ijen ugnikalnis yra puikiai žinomas dėl savo nuostabiai atrodančios lavos.

Techniškai, pati lava nėra mėlynos spalvos. Tokią lavos spalvą nulemia dideli kiekiai sieros dujų, kurie į aplinka patenka drauge su lavos išsiveržimais.

Kai dujos užsidega, jos pradeda skleisti ryškų atspalvį ir dėl to lava atrodo tokia elektriškai mėlyna.

9. Voiničiaus rankraštis

Ši paslaptinga knyga yra parašyta maždaug prieš 500 metų nežinomo autoriaus, nežinoma kalba ir neiššifruota rašto sistema.

Rankraštis pavadintas jį atradusio iš Lietuvos kilusio antikvaro Mykolo-Vilfredo Voiničiaus vardu. Dabar rankraštis saugomas Jeilio universiteto retų knygų bibliotekoje.

Rankraštį sudaro 240 pergamentinių puslapių ir jame yra pilna mįslingų iliustracijų ir schemų, kuriose, atrodo, pavaizduota beveik viskas – nuo neįprastų augalų iki moterų su išsipūtusiais pilvais ir besimaudančių žaliuose baseinuose.

Voiničiaus rankraštį iššifruoti bandyta daug kartų, tačiau niekam to sėkmingai atlikti nepavyko. Neretai manoma, kad tai tėra mistifikacija – atsitiktinis bereikšmių ženklų kratinys.

Visgi, 2018-aisiais sausio mėn. grupė Kanados kompiuterijos mokslininkų paskelbė, kad jiems, panaudojant dirbtinį intelektą, galbūt pavyko iššifruoti dalį šio rankraščio.

Tačiau tyrėjai pripažino, kad dar reikia tobulinti dešifravimo metodą ir iki šiol dar daug kas lieka neišsiaiškinta.

10. Point Nemo taškas

Tai yra toliausiai nuo bet kokios civilizacijos visomis kryptimis nutolęs taškas. Ir jį galima rasti Ramiajame vandenyne: pačiame Ducie, Motu Nui (Velykų salų grandinės dalies) ir Maherio salų trikampį sudarančiame centre.

Ši vieta taip pavadinta povandeninio laivo kapitono iš Žiulio Verno fantastinio romano „20 tūkstančių mylių po vandeniu“ garbei.

Point Nemo savo dydžiu prilygsta Šiaurės Amerikos žemynui ir arčiausiai šios vietos esantys žmonės dažniausiai yra Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantys astronautai. Tai yra, už 416 km.

Tuo tarpu arčiausiai apgyvendinta vieta Žemėje nuo Point Nemo yra už daugiau nei 2689 km.

11. Danakil Depression atrodo, kaip ateivių planetos paviršius

Tai yra viena atokiausių, nesvetingiausių ir mažiausiai ištyrinėtų vietų pasaulyje. Danakilo įgriuva yra 100 metrų žemiau jūros lygio, susidariusi vulkaninėje šiaurės vakarinėje Etiopijos dalyje, netoli sienos su Eritrėja

Ši vietovė yra karščiausia pasaulyje – ir viena sausiausių. Temperatūra čia reguliariai pasiekia 45 laipsnius pagal Celsijų, čia retai lyja, o po pluta teka skysta magma.

Vietovėje yra du aktyvus ugnikalniai. Erta Ale yra vos vienas iš kelių pasaulio aktyvių ugnikalnių, savo viršūnėje turintis burbuliuojantį lavos ežerą. Čia taip pat rasite rūgščių tvenkinius, geizerius bei gilų kraterį, pavadinimu Dallol.

Karštas ir sausas klimatas reiškia, kad čia išgyventi gali tik retas gyvūnas ar augalas.

Pati vietovė nėra apgyvendinta, tačiau netoliese esančiame pusiau laikiname Hamadelos kaime gyvena klajokliai.

Kitaip tariant, Danakilo įgriuva atrodo tarsi kita planeta ir yra itin unikali vieta Žemėje. Ji panaši į aktyvias hidrotermines vietoves – tokias, kaip Jeloustounas JAV, tačiau yra žymiai karštesnė, o vandenys turi žymiai daugiau rūgščių.

Tiesą sakant, Danakilo vandenys turi vidutinį 0,2 pH, o tokio lygio pH nėra aptinkamas jokioje natūralioje aplinkoje.

12. Jūros dugne esantys povandeniniai ežerai ir upės

Šie vandenynų dugne esantys povandeniniai ežerai ir upės pasižymi didesniu druskingumu nei aplinkinis vandenynų vanduo.

O kadangi sūrus vanduo yra tankesnis už likusį vandenyno vandenį, jis koncentruojasi į ežerus bei upes, atskirai nuo aplinkui esančio vandenyno vandens.

Šie įdomūs ežerai netgi turi savas bangas, kurios keliauja iki pat „ežero kranto“. Net ir povandeniniai laivai, kai tik nusileidžia į vandenyno dugną, gali plūduriuoti šiuose sūrymo baseinuose.

Deja, bet šiuose ežeruose taip pat yra ir daug nuodingo metano bei vandenilio sulfido, todėl žmonėms juose plaukioti yra pavojinga.

13. Didžiausias gyvas organizmas Žemėje yra milžiniškas grybas

Banginiai, raudonmedžiai ir drambliai yra labai dideli, tačiau jie toli gražu nėra didžiausi gyvi organizmai Žemėje. Šis titulas, žvelgiant į didžiausią užimamą plotą, atitenka „Armillaria Ostoyae“ grybui.

Dar „Humongous Fungus“ vadinamas grybas užima 2385 akrų arba 965 hektarų plotą ir išplito po Oregone (JAV) esantį Malheuro nacionalinį mišką.

Nors šis organizmas yra milžiniškas, bet jį mokslininkai aptiko tik 2017 metais. Jie panaudojo DNR tyrimus, kad nustatytų ar visos organizmo dalys yra skirtingos ar yra to paties organizmo segmentai.

Manoma, kad tokio dydžio grybui užaugti prireikė nuo 2400 iki 8650 metų ir tvirtinama, kad miške augantys šio organizmo grybukai yra visai skanūs.

14. Lėtūnai – mikroorganizmai, galintys išgyventi net kosmose

Lėtūnai (lot. Tardigrada), kitaip vadinami „vandens meškučiais“ arba „samanų paršiukais“ – smulkūs vandens ir sausumos gyvūnai, galintys išgyventi praktiškai bet kokiomis sąlygomis.

Didžiausi suaugę lėtūnai gali pasiekti 1,5 milimetro dydį, mažiausi 0,1 milimetro. Ką tik išsiritusi lerva gali būti mažesnė nei 0,05 milimetro.

Yra aprašyta daugiau negu 6000 lėtūnų rūšių. Jie randami visame pasaulyje, ir Himalajuose (aukščiau nei 6000 metrų virš jūros lygio), ir vandenyno gelmėse (didesniame nei 4000 metrų gylyje), ir poliariniuose, ir pusiaujo regionuose.

Lėtūnai dažniausiai randami kerpėse ar samanose. Tačiau gana dažnai jie yra sutinkami ir kopose, pakrantėje, jūros ir gėlame vandenyje (iki 25 000 viename litre). Lėtūnus nesunku rasti vandenyje, kuriuo buvo užpiltas samanų gniužulas.

Lėtūnai yra poliekstremofilai ir išgyvena pačiomis ekstremaliausiomis aplinkos sąlygomis, kurios daugumą kitų organizmų nužudytų.

Kai kurie gali išgyventi temperatūrose, artėjančiose prie -273 °C (absoliutaus nulio), gali atlaikyti temperatūrą, aukštesnę negu 151 °C, 1000 kartų stipresnę negu atlaiko žmogus radiaciją, išgyventi ilgą laiką be vandens ir išlikti vakuumo ir kosmoso sąlygomis.

2007 m. rugsėjį lėtūnai dalyvavo FOTON-M3 misijoje, kuri vyko žemoje orbitoje. Jie 10 dienų buvo atvirame kosmose. Po to lėtūnai buvo grąžinti į Žemę, dauguma iš jų išgyveno, taip pat jų kiaušiniai normaliai ritosi. Šiuo metu tai vieninteliai gyvūnai, taip ilgai išgyvenantys atvirame kosmose.

15. „Kardų urvas“ Meksikoje yra pilnas didžiulių baltų kristalų

Kristalų urvas (Cueva de los Cristales), esantis maždaug 300 metrų po žeme, garsėja milžiniško dydžio selenitų kristalais – kai kurie jų yra didžiausi kada nors rasti natūralūs kristalai: 11 metrų ilgio ir iki 55 tonų svorio.

Jie susiformavo, kai po urvu esanti magma įkaitino grunto vandenis ir jie tapo prisotinti mineralų. Urvo ertmės prisipildė mineralais turtingo vandens, ir esant tam tikrai tinkamai temperatūrai ėmė formuotis įspūdingi kristalai. Šis procesas truko 500 000 metų.

Įdomybė yra ta, kad esant idealioms sąlygoms, kristalų augimas neturi ribų ir jie gali išaugti iki dar didesnių proporcijų. Deja, sidabro kalnakasiai iš urvo išpumpavo visą vandenį, o be vandens kristalai nustojo augti.

„Kristalų urvas“ - tai viena ekstremaliausių ir pavojingiausių žemės vietų, bet tuo pačiu metu - neapsakomai nuostabi. Joje beprotiškai karšta ir oro temperatūra siekia 50 °C, bet dėl santykinės 90 % drėgmės atrodo taip, lyg ji siektų 105 °C.

Įeinat į urvą būtini specialūs vėsinantys, daugiasluoksniai apsaugos kostiumai su lediniais paketais viduje ir specialūs respiratoriai, per kuriuos galima įkvėpti vėsaus oro.

Su jais galima pasijausti lyg astronautui, besiruošiančiam į kosminę kelionę, tačiau nevilkint specialių kostiumų, per pirmas 15 minučių ištiktų dehidratacinė mirtis. Su specialia apranga urve galima išbūti iki 50 minučių.

Komentarai (1)