Klerksdorpo sferos - kaip 3 milijardų metų senumo mineraluose atsirado tokie gražūs raižyti rutuliai?  ()

Pietų Afrikoje šiaurėje kalnakasiai ne kartą aptiko keistus akmenis. Tai - apvalios, itin kietos sferos su pusiaują puošiančiomis giliai įrėžtomis linijomis. Žmonių darbas? Taip manyti būtų logiška, tačiau šie rieduliai buvo surasti net 3 milijardų metų senumo nuosėdinėse uolienose.

Iš tiesų keistas atradimas. Iki pat XXI amžiaus pradžios apie Klerksdorpo sferas dažnai kalbama kaip apie įrodymą, jog esame neteisūs. Galbūs geologai prastai suvokia mineralų formavimąsi? O gal kažko nesuprantame apie žmonių istoriją? Nes kaip gi kitaip Klerksdorpo sferos būtų atsiradusios tokioje vietoje, kuri per visą žmonių istoriją buvo nepasiekiama?

Na, pradėkime nuo to, kad Klerksdorpo sferos nėra sukurtos žmonių. Sąmokslo teorijų skleidėjai dažnai užsimena apie tobulą formą, itin kietą paviršių ir tuos griovelius. Pradėkime nuo to, kad Klerksdorpo sferas daugiausia sudaro volastonitas ir hematitas. Taip, žmonės galėjo darbuotis ir su šiais mineralais, tačiau tai — mažai tikėtina.

Kur kas tikėtinesnį paaiškinimą pateikia geologas Paulas Heinrichas. Jo teigimu, į silicio dioksido kupiną skystį kadaise pateko vulkaninės kilmės pelenų. Susiformavo volastonito, silikatų klasės piroksenoidų grupės mineralo, gumulėliai, kurie su laiku augo — prie jų lipo kitos vulkaninės kilmės uolienos. Aptaki forma buvo išlaikyta dėl šio darinio judėjimo, tačiau jis vėliau sutvirtėjo ir virto konkrecijomis.

Tiesą sakant, pats žodis konkrecijos galėjo būti visas paaiškinimas, kas yra Klerksdorpo sferos. Konkrecijos — tai įvairaus dydžio mineralinės sankaupos, dažnai pasižyminčios taisyklinga forma. Tai — sferos, kurios susidaro skirtingiems mineralams sulimpant į krūvą. Ir tokių riedulių pasaulyje — daugybė.

Tačiau sąmokslo teorijų gerbėjai nenurimtų. Kodėl Klerksdorpo sferos yra tvirtesnės už plieną? Iš tikrųjų, Mohso kietumo skalėję Klerksdorpo sferų paviršius atitinka 5, kai plienas gali būti ir 4. Kita vertus, plienas yra lydinys, kurio savybės priklauso nuo sudedamųjų dalių — norint, plienas Mohso skalėje būtų ir visi 8,5.

O kaip dėl griovelių? Štai, pažvelkite į šias sferas:

Nuotraukoje — JAV aptiktos konkrecijos. Tai — visiškai kitokios sudėties rieduliai, tačiau jie taip pat turi griovelius. Tai — laminacijų kraštas. Jei Klerksdorpo sferą perskeltumėte pusiau, pastebėtumėte, kad ją sudaro daugybė lygiagrečių sluoksnių. Ir tai yra būdinga konkrecijų struktūra, todėl pusiaujuje galima manyti tokią neįprastą tekstūrą. Taigi, tai nėra žmonių rankų darbas.

Galiausiai, verta paminėti ir tai, kad Klerksdorpo sferos yra visai nedidelės. Kai įsivaizduojame didelius apvalius riedulius, iš tikrųjų kyla nuostaba, kaip jie tokie susiformavo. Tačiau Klerksdorpo sferų skersmuo svyruoja nuo 0,5 iki 10 cm. Tiesą sakant, daugelis jų net nėra tikros sferos — dauguma jų labiau primena diskus. Taigi, jei internete pamatysite įdomų faktą, skelbiantį, jog milijardų metų senumo uolienoje aptikti rituliai ir mes nežinome, kas juos suformavo, atsiminkite, kad tai — mitas.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(28)
(1)
(27)

Komentarai ()