Švedija jau planuoja kitokią strategiją nei Lietuva: atsisakoma masinio tikrinimo - kodėl taip nuspręsta?  (3)

Visuomenės spaudimas daro savo: Lietuvos pareigūnai sako, kad šalyje jau greitai bus galima atlikti 4 tūkst. koronaviruso tyrimų per dieną, be to, valstybė esą yra užsakiusi per 100 tūkst. reagentų. Tačiau kitame Baltijos jūros krante – Švedijoje – jau nebesiekiama patikrinti kuo daugiau žmonių. Ten teigiama, kad virusui ėmus plisti šalies viduje masiškumas nebetenka prasmės. Tiesa, tai nereiškia, kad testai nevykdomi.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – ta pati, kuri sausio pradžioje užtikrintu tonu skelbė iš Kinijos gautą informaciją, kad žmogus žmogui naujojo koronaviruso perduoti negali – praėjusią savaitę paragino: „Tikrinkite, tikrinkite, tikrinkite.“

„Tikrinkite kiekvieną įtariamą atvejį. Jei atsakymas teigiamas, izoliuokite asmenis, nustatykite, su kuo jie turėjo kontaktą dvi dienos iki simptomų pasirodymo, bei tikrinkite ir tuos žmones“, – teigė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Tiesa, tarptautiniai ekspertai dabar jau pripažįsta, kad šis patarimas nėra universaliai tinkamas kiekvienai šaliai. Esą tikrinimai efektyviausi tik tada, kai protrūkis užfiksuojamas pačioje jo pradžioje.

Antai Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras atkreipia dėmesį tai, kad skirtingose ES šalyse įmanomi skirtingi scenarijai, o tikrinimų strategija turėtų būti taikoma atsižvelgiant į situaciją.

Pavyzdžiui, galima nuspręsti tikrinti tik dalį įtariamų atvejų – tai priklauso nuo turimų pajėgumų, reikiamos įrangos, numanomo infekcijos plitimo šalies viduje laipsnio ir kitų kriterijų.

Stengėsi atsekti maršrutus

„Racionalu prioritetizuoti šių visuomenės grupių tikrinimą: ligonių, kenčiančių rimtas kvėpavimo takų infekcijas, senolių, kamuojamų plaučių, širdies ligų, vėžio, diabeto“, – skelbia nepriklausoma ES institucija.

Per pirmąsias viruso viešnagės Švedijoje dienas ir savaites Stokholmas laikėsi būtent tokio požiūrio. Šioje ankstyvojoje stadijoje buvo tikrinami visi, kurie pasiskundė negaluojantys po kelionių į didelės rizikos regionus ar po kontakto su užsikrėtusiais asmenimis.

Švedijos pareigūnai taip pat stengėsi atsekti infekuotų žmonių maršrutus – kad būtų galima susisiekti su asmenimis, kurie galėjo užsikrėsti po kontakto, ir juos patikrinti.

Beje, šalies Visuomenės sveikatos agentūra vėliau skelbė, kad po tokių tikrinimų beveik visais atvejais papildomai užsikrėtė viruso nešiotojo artimieji ar visiškai šalia dirbantys kolegos – ne, pavyzdžiui, žmonės, vykę tuo pačiu lėktuvu, traukiniu ar autobusu.

Šis metodas leidžia medikams izoliuoti net tuos atvejus, kai asmuo visiškai nerodo jokių ligos simptomų arba kai simptomai labai švelnūs. Juk izoliacija vis tiek neleidžia virusui toliau plisti.

Kodėl strategija pasikeitė?

Vis dėlto Švedija jau pakeitė strategiją. Ten jau ne tikrinami visi įtariami atvejai, o siekiama apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes – tai reiškia, kad testai bus skiriami tik žmonėms, kamuojamiems sunkių kvėpavimo ligų ar priklausantiems rizikos grupei.

„Ankstesnė strategija, kuria buvo siekiama „sugauti“ visus atvejus tikrinant žmones, po kelionių ėmusius rodyti simptomus, jau nebėra efektyviausia“, – paskelbė šalies Visuomenės sveikatos agentūra.

Tarnyba pridūrė, kad tai reiškia, jog žmonės, kurie jaučiasi peršalę ar karščiuoja, turėtų likti namuose ir neskleisti infekcijos kitiems – nors, pavyzdžiui, Lietuvos premjero patarėjas Giedrius Surplys pirmadienį pareiškė, kad tikrintis nuo koronaviruso bus galima net dėl „šventos ramybės“.

Ir dar kartą. Švedijoje dabar visi, kurie šiaip yra sveiki, bet galbūt karščiuoja ar kosti, raginami likti namuose ir apriboti kontaktus su žmonėmis. Jei simptomai dingsta ir neatsinaujina dvi dienas, galima tęsti normalų gyvenimą – ir jokių tikrinimų nenumatoma.

Stokholmas sprendimą keisti strategiją priėmė paaiškėjus, kad naujasis koronavirusas ėmė plisti šalies viduje – kitaip tariant, kai atsirado atvejų, kurių negalima sieti su kelionėmis ar anksčiau patvirtintais užsikrėtimais.

Anot Švedijos sveikatos specialistų, tai reiškia, kad bandymas atsekti infekuotojo kontaktus ir juos sutikrinti tampa kone nebeįmanomas.

Todėl, siekiant efektyviau naudoti turimus išteklius, tikrinami jau tik sunkiau sergantys ar rizikos grupėje esantys asmenys.

„Mes peržengėme visų įtariamų atvejų tikrinimo ribą, nes infekcija plinta visuomenėje“, – pareiškė Visuomenės sveikatos agentūros atstovė Karin Tegmark Wisell.

Ji pabrėžė, kad PSO rekomendacijos dėl tikrinimų buvo labiau skirtos šalims, kurias virusas dar tik buvo pasiekęs. Beje, Lietuvoje naujasis virusas jau irgi plinta valstybės viduje.

„Turime veikti greičiau, tad žengiame kitą žingsnį. Raginame visus žmones su simptomais laikytis socialinės distancijos. Neturime laiko laukti testų rezultatų“, – pridūrė pareigūnė.

Tad kas dabar tikrinami?

Svarbu pažymėti, kad tai nereiškia, jog Švedija apskritai nebevykdo tikrinimų. Vykdo – kaip jau minėta, tikrinami sergantys ar didelės rizikos grupėje esantys žmonės, taip pat rekomenduojama siūlyti testus medikams, slaugytojams, ligoninių, klinikų darbuotojams.

Prioritetas – tikrinti sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus, kurie rodo ligos simptomus, ir asmenis, kurie nebūtinai dėl koronaviruso guli ligoninėse.

Tiesa, Švedijoje situacija išskirtinė ir dėl to, kad šalies regionų medikams suteikta atsakomybė patiems nuspręsti, kaip vykdyti tikrinimus. Tad, pavyzdžiui, regione, kur, kaip manoma, virusas viduje dar neplinta, testai gali būti skiriami platesnei žmonių grupei.

Kaip tada žinoti, ar virusas jau labai išplito šalyje?

Dažnas klausia: jei tikrinimų nėra daug, kaip tada žinoti, kaip virusas plinta šalyje? Švedijos pareigūnai pastarosiomis dienomis kartoja, kad svarbiausia – saugoti tų žmonių, kuriems naujasis koronavirusas pavojingiausias, gyvybes.

Bet tai nereiškia, kad Švedija nesiekia suprasti, kaip virusas plinta po šalį. Visuomenės sveikatos agentūra paskelbė, kad pradeda veikti specialiai koronavirusui skirta vadinamojo kontrolinio stebėjimo ir tikrinimo sistema.

Tokia pat sistema naudojama stebint sezoninio gripo infekcijas – norima žinoti, kokio rimtumo epidemija kiekvieną žiemą laukia.

Tai svarbu, nes koronavirusas, kaip ir gripas, daugeliui žmonių sukelia tik švelnius simptomus – jiems nereikia medikų pagalbos.

Toks kontrolinis stebėjimas mums gali ir pasakyti, kada viruso plitimas pasieks piką – pavyzdžiui, praėjusią savaitę sistema informavo, kad gripo sezonas pasiekė piką.

O kaip kitose valstybėse?

Pietų Korėja laikoma tinkamu pavyzdžiu, kaip reikėtų efektyviai vykdyti platų žmonių tikrinimą. Šioje šalyje per dieną atliekama 15 tūkst. testų, iš viso jų įvykdyta jau 316 tūkst.

Vokietijoje tokių testų prieš savaitę (tai naujausi duomenys) buvo atlikta 167 tūkst., Rusijoje – 143 tūkst., Australijoje – 113 tūkst., JAV – 104 tūkst. Švedijoje – tik 14 tūkst., o Lietuvoje, pirmadienio ryto duomenimis, – vos 2361.

Tačiau statistika visiškai pasikeičia, jei skaičiuojame patikrinimus, tenkančius milijonui gyventojų. Tai liudija šie duomenys:

Tarkime, Lietuvoje kovo 20 dieną buvo atlikti 1154 testai. O tai reiškia, kad milijonui gyventojų teko 404 patikrinimai – pagal šį rodiklį lenkėme ir JAV, ir Japoniją.

Be to, per savaitgalį mūsų šalyje buvo įvykdyta dar daugiau nei tūkstantis testų, o į šalį jau atvyko papildomi 5 tūkst. reagentų. Jų bus ir daugiau.

Kitose Europos šalyse irgi neskubama tikrinti kuo daugiau žmonių. Antai Prancūzijoje, siekiant tausoti ribotus sveikatos apsaugos išteklius, testai atliekami medikams, jau sergantiems ir į didelės rizikos grupę patenkančius asmenis. Prancūzija šiuo metu gali atlikti 2,5 tūkst. patikrinimų per dieną.

Vokietijoje piliečių, jaučiančių ligos simptomus, prašoma skambinti savo gydytojams ar karštuoju numeriu. Tada tik medikai gali nuspręsti, ar patikrinimas reikalingas, ar ne.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(13)
(5)
(8)

Komentarai (3)