Mokslininkai patys savo noru jau bando BCG vakciną: lūkesčiai labai dideli - jei prognozės pasiteisins, suaktyvinta imuninė sistema tiesiog nušluos COVID-19 virusą  (5)

Keturių šalių tyrėjai pradėjo klinikinį neįprasto gydymo, nukreipto prieš koronavirusą, tyrimą. Jie ėmėsi tikrinti, ar jau šimtmetį skaičiuojantys skiepai nuo bakterinės ligos tuberkuliozės gali pakankamai sužadinti žmogaus imuninę sistemą, taip leisdami jai geriau kovoti su virusu, sukeliančiu COVID-19 – ar galbūt ir išvis užkirsti kelią infekcijai.

Tyrimai bus atliekami su gydytojais ir slaugytojomis, kurie patiria didesnę riziką užsikrėsti kvėpavimo takų ligomis nei likusi populiacija – ir su senyvo amžiaus žmonėmis, kurie savaime yra padidintos rizikos zonoje, rašo „Science“.

Mokslininkų komanda Nyderlanduose praėjusią savaitę pradėjo pirmąjį iš bandymų. 1000 sveikatos priežiūros darbuotojų aštuoniose Nyderlandų ligoninėse gavo skiepus, vadinamus bacillus Calmette-Guérin (BCG). Arba placebą.

BCG sudėtyje yra susilpnintas Mycobacterium bovis štamas – bakterijos M. tuberculosis, sukeliančios tuberkuliozę, „pusbrolis“. Skiepai buvo pavadinti pagal prancūzų mikrobiologus Albertą Calmette ir Camille Guérin, kurie juos XX a. pradžioje ir sukūrė.

Šie skiepai daugelyje pasaulio šalių yra skiriami vaikams dar pirmaisiais jų gyvenimo metais, skiepai yra saugūs ir pigūs, tačiau toli gražu netobuli: jie užkerta kelią vidutiniškai tik 60 proc. vaikų tuberkuliozės atvejų – tačiau skirtingose šalyse rezultatai labai varijuoja.

Skiepai paprastai sukelia imuninį atsaką, būdingą tiksliniam patogenui – pavyzdžiui, antikūnius, kurie suriša ir neutralizuoja vieno tipo virusus, bet ne kitus. Tačiau kelis dešimtmečius vykę stebėjimai ir klinikiniai tyrimai rodo, kad BCG taip pat gali padidinti imuninės sistemos gebėjimą atsikratyti ir kitomis bakterijomis – o ne tik tuberkulioze, skelbia Danijos mokslininkai Peteris Aaby ir Christine Stabell Benn, gyvenantys ir dirbantys Bisau Gvinėjoje.

Jie padarė išvadą, kad pirmaisiais metais po vakcinacijos skiepai apsaugo nuo maždaug 30 proc. bet kokių žinomų patogenų – įskaitant ir virusus. Tačiau šioje srityje paskelbti tyrimai buvo kritikuojami dėl jų metodikos: 2014 m. apžvalgoje, kurią užsakė Pasaulio sveikatos organizacija, padaryta išvada, kad BCG sumažino bendrą vaikų mirtingumą, tačiau pasitikėjimas tyrimu buvo įvertintas „labai žemu“. 2016 m. apžvalga apie galimą BCG naudą buvo kiek pozityvesnė – tačiau ir joje teigta, kad reikalingi bandymai su didesne atsitiktine parinktimi.

Nuo to laiko klinikiniai įrodymai sustiprėjo ir kelios grupės tirdamos ėmėsi svarbių žingsnių, siekdami išsiaiškinti, kaip BCG išvis gali sustiprinti imuninę sistemą. Radboudo universiteto medicinos centro užkrečiamųjų ligų specialistas Mihai Netea atrado, kad šie skiepai gali paneigti vadovėlines žinias apie tai, kaip veikia imunitetas.

Kaip veikia skiepai

Kai patogenas patenka į kūną, pirmiausia jį užpuola baltieji kraujo kūneliai – ir jie gali įveikti iki 99 proc. infekcijų. Jei šioms ląstelėms nepavyksta, jos aktyvuoja „adaptyviąją“ imuninę sistemą – ir T limfocitai su antikūnius gaminančiais B limfocitais pradeda daugintis, kad prisijungtų prie kovos.

Viso to esmė – tam tikri T limfocitai ar antikūniai, kurie yra būdingi patogenui, sustiprinami labiausiai. Pašalinus patogeną, nedidelė šių patogeną atitinkančių ląstelių dalis virsta „atminties“ ląstelėmis – kurios, kai patogenas kitą kartą vėl puola, pagreitina T ir B limfocitų gamybą. Šiuo imuniteto mechanizmu ir grindžiami skiepai.

Įgimta imuninė sistema sudaryta iš baltųjų kraujo kūnelių (tokių kaip ląstelės-naikintojos makrofagai) ir neutrofilų (dar vadinamų mikrofagais) tokios atminties neturi.

Tačiau M.Netea komanda atrado, kad BCG skiepai, kurie žmoguje gali išlikti gyvi iki kelių mėnesių, sužadina ne tik į Mycobacterium orientuotą B ir T limfocitų atmintį, bet ir ilgą laiką stimuliuoja prigimtines kraujo ląsteles. Mokslininkai tai pavadino „ištreniruotu imunitetu“.

Tyrimas

2018 m. paskelbtame atsitiktinės atrankos principu darytame ir placebu kontroliuotame tyrime mokslininkų komanda parodė, kad BCG vakcinacija apsaugo nuo eksperimentinės infekcijos, pagrįstos susilpninta geltonosios karštinės viruso forma (ta pati forma naudojama ir kaip skiepai nuo minėtos ligos).

Kartu su kolega mokslininku Evangelosu Giamarellos iš Atėnų universiteto M.Netea Graikijoje pradėjo tyrimą, kuriuo siekia išsiaiškinti, ar BCG gali padidinti vyresnio amžiaus žmonių atsparumą infekcijoms. Analogiškas tyrimas pradedamas ir Nyderlanduose. Patys bandymai buvo suplanuoti dar prieš koronaviruso protrūkį, tačiau pandemija platų BCG poveikį gali atskleisti dar labiau, sako M.Netea.

Tyrimui su medicinos darbuotojais M.Neeta susikooperavo su Utrechto universiteto epidemiologu ir mikrobiologu Marcu Bontenu.

„Iš medicinos darbuotojų sulaukėme didelio entuziazmo“, – sako M.Bontenas. Mokslininkai imtimi nusprendė pasirinkti ne konkrečiai koronaviruso infekciją, bet „neplanuotą pravaikštą“ apskritai. „Neturime didelio biudžeto ir neįmanoma aplankyti sergančių specialistų namuose“, – sako Bontenas. Tačiau jis teigia, kad tiriant pravaikštas, privalumas yra tas, kad gali būti užfiksuotas bet koks teigiamas BCG vakcinos poveikis ir gripui ar kitoms infekcijoms.

Ir nors tyrimas atliekamas atsitiktinės atrankos būdu, patys dalyviai greičiausiai žinos, ar gavo vakciną, o ne placebą: BCG injekcijos vietoje dažnai sukelia pustules (pūsleles, pūlinukus), kurios gali išlikti ištisus mėnesius, o ilgainiui paprastai surandėja. Tačiau tiriantys mokslininkai nežinos, ką – skiepą ar placebą – gavo konkretus asmuo.

Dideli lūkesčiai

Melburno universiteto tyrimų grupė BCG tyrimą su sveikatos priežiūros darbuotojais rengia naudodamiesi tuo pačiu protokolu. Kita tyrimų grupė Ekseterio universitete atliks panašų tyrimą su pagyvenusiems žmonėms. Tuo tarpu Maxo Plancko Infekcijos biologijos instituto komanda praėjusią savaitę paskelbė, kad įkvėpti M.Netea darbo, ji pradės panašų bandymą su pagyvenusiems žmonėms ir sveikatos priežiūros darbuotojams naudodami VPM1002 – genetiškai modifikuotą BCG versiją, kuri dar nėra patvirtinta naudojimui prieš tuberkuliozę.

Toronto universiteto imunologė Eleanora Fish sako, kad vakcina tikriausiai visiškai neišnaikins naujojo koronaviruso infekcijos, tačiau galbūt sušvelnins jos poveikį. E.Fish sako, kad ji pati mielai pasiskiepytų šiais skiepais, jei tik tokią gautų – ir net svarsto, ar etiška netaikyti jos suteikiamos naudos tai grupei, kuri gaus placebą.

Tačiau M.Netea sako, kad atsitiktinė atranka (t. y. galimybė tiriamajam gauti ir placebą) yra kritinė: „Priešingu atveju mes niekada nežinotume, ar tai naudinga žmonėms“.

Mokslininkai tikisi gauti atsakymus per kelis artimiausius mėnesius.

Parengta pagal „Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(22)
(3)
(19)

Komentarai (5)