Mokslininkai mano suradę trūkstamą koronaviruso evoliucijos grandį tarp šikšnosparnių ir žmonių (2)
SARS-CoV-2 viruso kilmė mokslininkams yra mįslė. Taip, jau seniai žinoma, kad koronavirusus nešioja šikšnosparniai, tačiau tarp jų ir žmogaus tikriausiai buvo dar viena grandis. Kas tai galėjo būti?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai akylai ieško tos grandies. Mat šikšnosparniai nešioja ne SARS-CoV-2 virusą, o jo giminaitį. Buvo spėjama, kad ta grandis galėtų būti gyvatės ar net skujuočiai, bet jų nešiojami koronavirusai yra dar tolimesni giminaičiai mūsiškiam SARS-CoV-2. Dabar Otavos universiteto mokslininkai mano suradę vietą, kurioje SARS-CoV-2 virusas galėjo išsivystyti - benamių šunų žarnynas.
Virusai sunkiai kerta tarprūšinius barjerus. Kai koks virusas patenka į naujos rūšies gyvūną, jis privalo mutuoti, kad išliktų. Ta kova su gyvūno (ar žmogaus) imunine sistema tarsi pažeidžia virusą, o nauji mūšio lauke įgyti randai vėliau padeda išvengti tos pačios imuninės sistemos atakų. Taip virusas pasikeičia - vieną rūšį puolantis virusas yra kitoks nei puolantis kitą rūšį, net jei jų kilmė yra identiška.
Žinduolių imuninės sistemos virusus atakuoja kaulų čiulpuose ir limfmazgiuose gaminamą baltymą ZAP. Šis baltymas savo aukas atsirenka pagal CpG dinukleotidus. Koronavirusai geba pamesti savo CpG ir taip tampa tarsi nematomi arba bent jau sunkiai pastebimi žmogaus imuninei sistemai. Tiesa, dalis CpG dinukleotidų lieka ir ateityje gali pasitarnauti kuriant vakcinas ar vaistus.
Otavos universiteto mokslininkai 1252 virusų genomus ir patvirtino, kad SARS-CoV-2 yra artimiausias šikšnosparnių BatCoV RaTG13 - šių virusų genomas yra 96 % identiškas. Jie labai panašūs ir CpG dinukleotidų skaičiumi, tačiau neidentiški. Tuomet mokslininkai atkreipė dėmesį į šunis - būtent jų žarnyne koronavirusas turi geriausias sąlygas evoliucionuoti ir pamesti perteklinius CpG dinukleotidus, tapdamas beveik nematomas žmogaus imuninei sistemai. Tai yra gana įdomus atradimas, nes, kaip dabar ima aiškėti, pirminis evoliucionuojančio koronaviruso taikinys nebuvo plaučiai - tai buvo virškinimo sistema.
Vėlgi, tai patvirtina ir hipotezę, kad žmogus koronavirusą pasigavo valgydamas. Be to 48,5 % COVID-19 pacientų skundžiasi ir virškinimo problemomis. Nors, žinoma, ši liga labiausiai paveikia kvėpavimo takus. Mokslininkai spėja, kad savo ir kitų išanges laižantys bei uostantys benamiai Kinijos šunys ir galėjo padėti koronavirusui pereini iš virškinimo sistemos į kvėpavimo takus.
Skujuočius kamuojantis koronavirusas taip pat pasižymi mažesniu CpG dinukleotidų skaičiumi. Tačiau manoma, kad šiuos ir šikšnosparnių koronavirusus sieja tik bendra istorija, kurios ištakos tikriausiai siekia praeito amžiaus septintąjį dešimtmetį. Nors dar lieka neatsakytų klausimų, mokslininkai teigia, kad būtina žiūrėti ne tik į viruso plitimo kelius, bet ir į tai, kaip viruso genomą paveikia organizmo imuninė sistema - tai gali padėti geriau suprasti, kaip žmogus užsikrėtė šiuo virusu ir kaip nuo jo galima apsisaugoti.