Sveikiems gyventojams geriau nepirkti FFP2 (N95) kaukių: kodėl yra tokia rekomendacija, ką tuomet dėvėti ir iš ko pasidaryti savadarbes kaukes?  ()

Priklausomai nuo to, ko paklausite ir kokioje valstybėje gyvenate, apsauginės kaukės dėvėjimas gali būti arba gyventi trukdantis dalykas, arba šiuo metu būtina, gyvybes gelbstinti priemonė. Ir labai svarbu, apie kokio „lygio“ kaukes eina kalba, rašo „Science Alert“.

Pavyzdžiui, įvairios visuomenės sveikata besirūpinančios institucijos rekomenduoja paprastiems sveikiems gyventojams nepirkti FFP2 (N95) kaukių bei palikti jas medicinos profesionalams, kurie tiesiogiai kontaktuoja su užsikrėtusiais naujuoju koronavirusu – paprasti žmonės jas įsigyja „dėl saugumo“, tačiau nėra apmokyti jas užsidėti, todėl labai tikėtina, kad jos tiesiog neveikia. Nes veikia net ir ne visiems medikams, kuriems kasmet pravedami specialūs kaukės užsidėjimo apmokymai.

Bet užtat visiems paprastiems gyventojams yra rekomenduojama dėvėti paprastas chirurgines kaukes ar bent jau savadarbes apsaugines kaukes, kurias galima arba pasidaryti patiems, arba nusipirkti.

Moksliniai tyrimai verčia manyti, kad savadarbės apsauginės kaukės visiškai neefektyvios – nesaugo nei aplinkinių nuo mūsų pačių iškvėpiamų virusų, jeigu sergame, nei mūsų, jeigu tuos virusus iškvepia greta atsiradęs užsikrėtęs žmogus. Tad ką daryti?

Čia į pagalbą atėjo JAV Nacionalinės Argono laboratorijos mokslininkai, suvieniję jėgas su Čikagos universiteto specialistais. Jie surinko kaukių gamybai galimai tinkamų medžiagų rinkinį ir patikrino visų jų efektyvumą laboratorijos sąlygomis, įskaitant ir mechanines, ir elektrostatines filtravimo savybes.

Eksperimentuojant paaiškėjo, kad dalelių filtravimą geriausiai atlieka daugiasluoksnės kaukės ir kaukės, kurioms panaudotos skirtingos medžiagos. Tačiau kaukių efektyvumui labiausiai kenkia jų prastas prigludimas prie veido.

„Laboratorinius bandymus atlikome su keliais dažnai pasitaikančių medžiagų tipais: medvilne, šilku, šifonu, flanele, įvairiais sintetiniais audiniais ir jų kombinacijomis“, – tyrimą aprašančiame straipsnyje nurodo jo autoriai.

„Padarėme bendrą išvadą, kad skirtingų lengvai prieinamų medžiagų kombinacijos, panaudojamos apsauginių kaukių gamybai, gali teikti reikšmingą apsaugą nuo aerozolinių dalelių pernašos“, – rašo mokslininkai.

Eksperimento vykdymui buvo sumontuota ganėtinai įspūdingai atrodanti laboratorinė įranga. Panaudota aerozolių maišymo kamera, kurioje buvo sukuriamos tam tikros ore pakibusių dalelių sąlygos. Tuomet šios dalelės buvo perleidžiamos per kiekvieną tikrinamą medžiagą (kuri buvo glaudžiai pritvirtinta prie plastikinio vamzdžio galo). O tada buvo analizuojamas oras, kuris pateko į vamzdį.

Aerozolių kameroje buvo kuriamos įvairaus dydžio dalelės – nuo 10 nanometrų iki 10 mikrometrų. Palyginimui – žmogaus plauko storis yra apie 50 mikrometrų, o vieną mikrometrą sudaro 1000 nanometrų. Koronavirusinę infekciją pernešančių dalelių skersmuo yra tarp 80 ir 120 nanometrų.

Žinoma, galima būtų kritikuoti mokslininkus, kad tirtosios dalelės yra gal net per mažos – o mokslininkų bendruomenėje net nesutariama, ar apskritai tokio dydžio aerozolinės dalelės gali pernešti infekciją – tačiau galima užtikrintai pasakyti: jeigu kaukė sulaiko tokias smulkias daleles, tuomet galima neabejoti, kad sulaikys ir didesnes.

Eksperimento rezultatas buvo ganėtinai aiškus: didžiąją dalį dalelių „išgaudo“ medžiagų deriniai (keli sluoksniai, sudaryti iš skirtingų medžiagų).

„Medžiagų derinių (medvilnės-šilko, medvilnės-šifono, medvilnės-flanelės) filtravimo efektyvumas buvo didesnis nei 80 proc. (dalelėms, mažesnėms nei 300 nanometrų) ir didesnis nei 90 procentų (dalelėms, didesnėms nei 300 nanometrų)“, – tyrimo išvadose rašė jo autoriai.

„Manome, kad medžiagų derinių didesnį efektyvumą lemia kombinuotas mechaninio ir elektrostatinio filtravimo efektas“, – rašo autoriai.

Mechaninis filtravimas – paprasčiausias fizinis pro filtrą praeinančių medžiagų „įstrigimas“. Mokslininkai nustatė, kad geriausiai jis veikia audiniuose su dideliu gijų skaičiumi – pvz., tokiuose audiniuose, kaip medvilnė. Kuo skylutės tarp gijų mažesnės, tuo mažiau galimybių aerozolio dalelėms prasmukti.

Elektrostatinis filtravimas veikia kiek kitaip. Pagalvokite apie smarkiai elektrostatiškus audinius – pavyzdžiui, poliesterį, per kurį braukiant pirštais kartais net galima girdėti spragsinčius elektros išlydžius. Bet šiuo atveju elektrostatinis krūvis ne spragsi, o būna sukaupiamas ir sulaiko aerozolio daleles statinėje aplinkoje.

Bet visos pastangos apsisaugoti savadarbe kauke nueina perniek, jeigu ta kaukė nepriglunda prie veido tarsi pirštinė prie rankos. Antrame eksperimente, kuriuo papildytas skirtingų medžiagų efektyvumo tyrimas, mokslininkai tas pačias kaukes tikrino pribadę jose mažų skylučių. Ir pastarojo eksperimento rezultatai buvo iš tiesų baugūs.

„Mūsų tyrimas taip pat parodė, kad tarpeliai (kurių priežastis yra netinkamas kaukės prigludimas prie veido) filtravimo efektyvumą sumažina daugiau 60 procentų“, – aiškina tyrėjai.

Taigi kaukę galite pasigaminti iš kelių skirtingų senų drabužių spintoje randamų audinių. Bet jei jau kaukę gaminsitės, tai gaminkitės taip, kad ji prie veido priglustų nepalikdama jokių tarpelių.

Pamokų, kaip patiems pasigaminti kaukę, gausu internete – feisbuke ir jutube.

Tyrimą publikavo recenzuojamas žurnalas „ACS Nano“.

Aut. teisės: 15min.lt

(18)
(9)
(9)

Komentarai ()