Kaip įveikti stresą ir kiek jo iš tikro reikia? Garantuotas būdas, pasiteisinęs per tūkstančių metų evoliuciją  ()

„Streso valdymas ir tinkamas vertybių sudėliojimas ypač svarbus mūsų psichologinei savijautai karantino metu“, – įsitikinęs MRU Psichologijos instituto profesorius, med. m. dr. Danielius Serapinas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Stresas gali būti ir naudingas

„Jeigu suprasime stresą ir išmoksime jį valdyti, net ypač stresiniai įvykiai ne taip stipriai veiks mūsų organizmą. Mokslininkų įrodyta, kad mūsų reakcija į stresą yra ne mažiau svarbi nei pats streso objektas. Taigi, geriausia į viską stengtis žiūrėti konstruktyviai ir nekaltinant nei savęs, nei kitų“, – pranešime spaudai teigia dr. D. Serapinas. Jis atkreipė dėmesį, jog stresas, nesvarbu, socialinis, psichologinis ar fizinis, žmogui padeda įveikti iššūkius – taip organizmas mus paruošia juos įveikti. Vis tik, jei stresas tęsiasi per ilgai arba yra per stiprus, jis tampa distresu ir pradeda neigiamai veikti žmogaus nuotaiką, savijautą, kraujotaką bei kitus procesus.

„Mūsų organizmo nervų sistemą adrenalinu valdo simpatinė sistema. Tai procesus organizme aktyvuojanti sistema, dar vadinama „kovok arba pabėk“. Ši sistema mūsų organizme įsikūrė prieš tūkstančius metų tam, kad mūsų protėviai pabėgtų nuo laukinių gyvūnų, susikautų su kitomis gentimis, susimedžiotų maisto. Simpatinė sistema buvo tas unikalus įrankis, kuris pirmykščiams žmonėms padėdavo įveikti stresą. Aktyvavus simpatinei sistemai, pagerėja kraujotaka raumenyse, pagilėja kvėpavimas, padidėja širdies pulsas. Kraujyje atsiranda energetinių medžiagų – gliukozės, cholesterolio – tam, kad organizmas turėtų jėgų įveikti iššūkį. Šiame etape stresas ir jo mechanizmai nuo senų laikų buvo pozityvūs“, – streso reakcijas organizme apibūdina genetikas, pastebėdamas, jog, nors streso mechanizmai išliko tie patys, stresą sukeliančios priežastys pasikeitė.

„Mums šiandien pavojingi ne laukiniai gyvūnai ar genčių kovos, o psichologiniai išgyvenimai. Kasdien girdime neigiamas naujienas, jaučiame įtampą dėl finansinio stabilumo, iššūkių darbe ar šeimoje. Kadangi patyrę stresą nejudame fiziškai, kaip anksčiau, medžiagos, kurios dėl streso pasigamina kraujyje, lieka nesudegintos. Dėl to labai svarbu judėti – fizinė veikla leis sumažinti stresą per kraujospūdžio reguliaciją, gliukozės ir cholesterolio sumažėjimą kraujyje. Pradėjus judėti, simpatinė sistema gauna darbą ir energiją naudoja pozityviai, – pastebi dr. Danielius Serapinas, akcentuodamas, jog nedidelis stresas tuo pačiu yra ir apsauga. – Žmogus, jaučiantis nedidelį stresą, nedarys rizikingų sprendimų ir liks saugus.“

Stiprinti nervų sistemą – būtina

Kita žmonių organizmo nervų sistema vadinama parasimpatine. Ji yra raminamoji, įvardijama kaip „virškink ir būk ramus“, nes veikia nakties metu. Miegant ji atsakinga už žmogaus raminimo funkciją.

„Stiprinti šią sistemą – būtina. Tai daryti galime keliais metodais. Vienas jų – saulės šviesa, teigiamai veikianti tiek vitamino D, tiek nuotaiką gerinančių molekulių – endorfinų – gamybą. Kitas metodas – vėsus vanduo. Apsiplovus veidą ir ausis vėsiu vandeniu stresas akimirksniu sumažės, nes bus slopinama simpatinė streso sistema. Taip pat nusiraminti padės kvėpavimo pratimai ar raumenų relaksacija“, – nervų sistemos stiprinimo technikas vardija genetikas.

Pasak dr. D. Serapino, greitai nusiraminti padės ir vaistažolių (melisos, sukatžolės, gudobelės, mėtos, valerijono, pasifloros) arbatos puodelis. Jis neišspręs streso sukėlimo priežasčių, bet padės einamuoju momentu. „Širdies lašai taip pat padės saugiai nuimti nerimą bei įtampą“, – rekomenduoja genetikas.

Stresas veikia ne tik kraujotaką ar spaudimą, bet ir atmintį, dėl to svarbu daryti atpalaiduojančius pratimus. „Kai patiriame stresą, organizmas suvokia, jog aplink yra pavojus, tad reikia koncentruotis į čia ir dabar, o įsiminti ir mąstyti nėra laiko. Taip stresas blokuoja atmintį. Žmonės, negalintys atsiminti smulkmenų, dažnai maišo šį negalavimą su skleroze, tačiau stresui pasitraukus atsistato ir atmintis“, – ramina dr. Danielius Serapinas, aiškindamas, jog mūsų organizmas nenori įsiminti stresinių situacijų, dėl to ir blokuoja atmintį.

Stresu galime užsikrėsti

„InMedica“ klinikos genetikas pastebi, jog stresas yra užkrečiamas, mat grupėje esančių žmonių smegenų darbas pradeda veikti panašiai: „Jeigu esame šalia stresą ar įtampą patiriančio žmogaus, reikia daug pastangų, kad neperimtume jos sau. Svarbu tai atpažinti. Kitu atveju pradėsite jausti tokią pat įtampą, kaip ir žmogus, šalia kurio esate. Kiekvieno žmogaus gerovė priklauso nuo bendros gerovės.“

Jis pažymi, jog žmogaus psichologinei būsenai labai svarbu socializuotis, o karantino laikotarpiu reikėtų laikytis saugaus fizinio atstumo, tačiau socialiai savęs neizoliuoti: „Socialinis gyvenimas žmogui yra kaip amortizuojančios pagalvės, kurios, važiuojant per gyvenimo duobes, pradeda taip stipriai nesikratyti ir lengviau jas pergyventi. Mums būtinas bendravimas ir palaikymas sunkiais momentais, tad neužsidarykite tik su savo mintimis ir vėdinkite jas įvairiais potyriais.“

Apie stresą genetikas pasakojo paskaitoje „Rinkis rūpintis savimi“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(12)
(0)
(12)

Komentarai ()

Susijusios žymos: