Užfiksuotas pirmasis radijo žybsnis iš Paukščių Tako galaktikos  ()

Greitieji radijo žybsniai (Fast Radio Bursts, FRB) yra vos kelias tūkstantąsias sekundės dalis trunkantys lokalizuoti žybtelėjimai, matomi radijo bangų diapazone. Kiekvienas žybsnis susideda iš plataus dažnių diapazono, o aukščiausio dažnio bangos mūsų teleskopus pasiekia anksčiau, nei žemesnio.

Taip nutinka dėl dispersijos – žemo dažnio bangos per tarpžvaigždinę ir tarpgalaktinę erdvę sklinda kiek lėčiau. Išmatavę dispersiją galime įvertinti, kaip toli sklido žybsnio bangos; taip nustatyta, kad jie atkeliauja iš tolimų galaktikų. Šiuo metu žinomi šimtai FRB, bet jų kilmė vis dar neišaiškinta. Galbūt tą padaryti padės naujas atradimas – pirmasis FRB, atsklidęs iš šaltinio Paukščių Take.

Žybsnį aptiko Kanadoje įrengtas teleskopas CHIME, kuris šiuo metu yra pagrindinis FRB detektorius pasaulyje. Žybsnio bangų dispersija labai nedidelė, atitinkanti maždaug 10 kiloparsekų atstumą. Žybsnis atsklido iš Laputės žvaigždyno vietos, kurioje stebimas ir pulsaras SGR 1935+2154, nutolęs kiek mažiau nei 10 kiloparsekų nuo mūsų.

Pulsaras yra neutroninė žvaigždė, kurios magnetinis laukas suspaudžia jos spinduliuotę į siaurą kūgį, o žvaigždei sukantis, spinduliuotės srautas sukasi danguje tarsi švyturio žibintas, taigi iš toli matomi periodiškai pasikartojantys žybtelėjimai.

Žybsnio metu radijo spinduliuotės intensyvumas buvo bent tūkstantį kartų didesnis, nei įprasta šio šaltinio radijo spinduliuotė; anksčiau iš SGR 1935+2154 apskritai nebuvo užfiksuota radijo bangų, nustatyta tik viršutinė spinduliuotės intensyvumo riba.

Tuo metu, kai užfiksuotas FRB, SGR 1935+2154 vyko ir rentgeno žybsnis; šie reiškiniai gali būti susiję, bet detalės kol kas neaiškios. Neutroninės žvaigždės yra vienas iš galimų FRB šaltinių, taigi šis atradimas padės patikrinti bent jau su jomis susijusius FRB modelius.

Atradimas kol kas nepublikuotas moksliniame straipsnyje, tik paskelbtas Astronomer’s Telegram.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(29)
(1)
(28)

Komentarai ()