Mityba pagal kraujo grupę išspręs visas bėdas? Specialistas įvardijo kiek gi tame yra tiesos ir kas iš tikrųjų duoda naudos  (3)

Numesti nereikalingi kilogramai, sumažėjusi ligų rizika ir padidėjusi energija – tokius privalumus žada mitybos pagal kraujo grupes šalininkai. Tačiau neskubėkite susivilioti šiais pasiūlymais ir pulti darytis brangų maisto netoleravimo tyrimą.

Nepagrįsta jokiais tyrimais

Ši dieta pirmą kartą dienos šviesą išvydo ganėtinai seniai – 1996 metais amerikiečių gydytojas natūropatas dr. Piteris d'Adamas išleido knygą, kurioje pasakojo, kaip mityba pagal kraujo grupę žmogui, esą, suteiks naudos. Pasak šios dietos autoriaus, tokia mityba ne tik padės numesti svorio, bet ir apsaugos nuo kai kurių ligų, pagerins virškinimą ir suteiks daugiau energijos.

Tačiau neskubėkite susižavėti. Apie tai, ar tikrai mityba pagal kraujo grupes gali duoti rezultatų pasakojo Vilniaus Santaros klinikų gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

„Pati mitybos esmė – skirtingoms kraujo grupėms rekomenduojama valgyti skirtingus maisto produktus. Tokia pat taisyklė galioja ir su kai kurių produktų vengimu“, – kalbėjo E. Grišinas.

Pavyzdžiui, A kraujo grupei rekomenduojama valgyti kuo daugiau pupelių, alyvuogių aliejaus ir imbiero, bet vengti karvės pieno, bulvių ir raudonos mėsos. Tuo metu 0 kraujo grupę turintiems žmonėms rekomenduojama valgyti kuo daugiau mėsos.

„Tačiau nežinoma, pagal kokius kriterijus nustatoma, ką kuriai grupei reikia valgyti ir kuo tokios rekomendacijos pagrindžiamos, kuo paremtos. Nepadarytas nei vienas tyrimas, kuris pagrįstų, pagal ką yra atliktas maisto produktų rūšiavimas ir kokiu būdu jis taikomas įvairias kraujo grupes turintiems žmonėms“, – pasakojo gydytojas dietologas.

Maisto netoleravimo tyrimu aklai pasitikėti nereikėtų

Tačiau, pasak gydytojo, šioje dietoje yra ir gerų rekomendacijų – rekomenduojama atsisakyti pridėtinio cukraus, nerekomenduojama valgyti pusfabrikačių ar kitokių perdirbtų gaminių, gausu daržovių ir vaisių. Dėl to žmogus, besilaikydamas šios mitybos principų, gauna ir naudos.

„Pastebėta, kad žmonės, laikydamiesi šios dietos, tikrai jaučiasi geriau. Tačiau taip tikriausiai yra ne dėl to, kad valgo nurodytus produktus pagal kraujo grupę, bet dėl to, kad valgo daugiau daržovių ir vaisių“, – sakė E. Grišinas.

Remiantis mitybos pagal kraujo grupes teorija, buvo sukurti ir maisto netoleravimo tyrimai. Tačiau, pasak E. Grišino, jais aklai taip pat nereikėtų pasitikėti.

„Jie tik iš dalies parodo, ko žmogus netoleruoja. Vis dėlto labiau šio tyrimo rezultatai pasako, kam žmogus yra jautrus. Tai reiškia, kuo daugiau žmogus vartoja vieną ar kitą maisto produktą, tuo dažniau tą produktą tyrimas ir parodys. Bet lieka klausimas, ar žmogus yra tikrai alergiškas tam maisto produktui“, – sakė gydytojas dietologas.

Todėl, pasak A. Grišino, maisto netoleravimo tyrimas neparodo alergijos tam tikriems produktams, tad ir išbraukti juos iš mitybos raciono tikrai nėra reikalo. Netgi atvirkščiai, pasak pašnekovo – tai būtų didžiausia klaida.

„Žinoma, negalima teigti, kad tokie alerginiai tyrimai nepasitvirtina, bet jie ne visada parodo pačią svarbiausią priežastį, kodėl vienas ar kitas produktas netinka. Pavyzdžiui, maisto netoleravimo tyrimai dažnai parodo, kad žmonėms netinka pieno produktai. Po tokių tyrimų racionas yra apribojamas, tada pacientas pradeda valgyti mažiau maisto, žiūri, ką dedasi į burną, ir, jei jį vargino, tarkime, pilvo pūtimas, ši problema sumažėja. Galbūt sumažina kepto maisto kiekį ir pradeda geriau jaustis. Tačiau, ar tam tikro produkto atsisakymas padeda geresnei savijautai, yra klausimas“, – pasakojo pašnekovas.

Svarbiausia – kalorijų deficitas

Vis dėlto žmonės, besilaikantys mitybos pagal kraujo grupę principų, teigia, kad svoris krenta. Tačiau, pasak E. Grišino, taip nutinka dėl kalorijų deficito.

„Svoris kris, kai bus kalorijų deficitas – jei jo nebus, svoris nekris. Negali būti, kad nieko nevalgome, o svoris auga. Arba žmogus visą dieną guli ir nieko nedaro, arba per daug valgo. Trečias variantas – žmogus serga kokiomis nors ligomis, bet tai jau kita tema. Dažniausia nekrentančio ar augančio svorio priežastis yra per didelis suvartojamo maisto kiekis“, – sakė gydytojas dietologas.

Pašnekovas primena, kad net ir valgant sveikai negalima užmiršti atitinkamų porcijų ir valgyti ne daugiau nei iš tiesų reikia.

Be to, gydytojas dietologas pabrėžia – kiekvienas žmogus turi maitintis pagal sau individualiai sukurtą mitybą.

„Nėra universalios mitybos, kuri tikrų kiekvienam. Dėl to ir reikalingi gydytojai dietologai, kurie išsiaiškina žmogui geriausiai tinkančius mitybos būdus, kaip galėtų padėti kontroliuoti svorį ir pritaikyti mitybą, tinkančią būtent jam“, – sakė E. Grišinas.

Ar mityba pagal kraujo grupes gali turėti neigiamą įtaką? Pasak gydytojo dietologo, kraštutinumai niekada nėra gerai, o kiekviena dieta turi savo pliusų ir savo minusų. Nepaisant to, kad šis mitybos būdas nėra pagrįstas moksliniais tyrimais, E. Grišino teigimu, problemų sveikatai jis sukelti neturėtų, nes žmogus skatinamas valgyti sveiką maistą.

Vis dėlto mesti svorį sąmoningai, o ne besilaikant kokios nors dietos, visada geresnis būdas.

Norite numesti svorio – fotografuokite savo maistą

„Visada pacientams, su kuriais dirbu, iš pradžių pasiūlau paprastą dalyką: pradėkite žymėti, o dar geriau – fotografuoti visą maistą, kurį suvartojate. Taip bus lengviau įsivertinti porcijas ir pamatyti, kiek iš tiesų suvalgote per dieną. Žymėti reikia net mažus užkandžius“, – patarė E. Grišinas.

Antra – sekite savo savijautą.

„Galbūt žmogui nereikia numesti svorio, bet jį vargina pilvo pūtimas. Todėl patariu sekti savo savijautą ir aplinką valgant vieną ar kitą maisto produktą. Nes labai dažnai ne produktas kaltas, o tai, kaip mes valgome. Ar labai greitai valgome, ar jaučiame didelį stresą. Net ir dėl jo tas pats maistas mūsų kūnui vieną kartą bus geras, o kitą kartą nuo jo sustos skrandis“, – sakė gydytojas dietologas.

Trečia – nebijokite pasikonsultuoti su specialistu ir domėkitės sveika mityba. Nei viena dieta nėra ilgalaikis dalykas, jei nesuprasime, kiek ir ko mūsų kūnui reikia.

„Tokiu atveju dietos šiek tiek laikysimės, tada nustosime, svoris grįš ir vėl viskas prasidės iš naujo. O riebalinis audinys, kai šokame nuo dietos į persivalgymą, kaip tik didėja. Ir tikrai jokios naudos iš to mums nebus“, – sakė E. Grišinas.

Ketvirta – fizinis aktyvumas.

„Norite turėti aukštą medžiagų apykaitą? Sportuokite ir judėkite“, – sakė E. Grišinas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gabrielė Grinkaitė

(7)
(4)
(3)

Komentarai (3)