„Uodeguotos“ ląstelės galėjo judėti jau prieš 3,4 milijardus metų ()
Remiantis 3,4 milijardų metų senumo fosilijų tyrimu, kai kurie seniausi mikroorganizmai tikriausiai galėjo judėti patys, naudodami botagą primenančias „uodegas“. Tačiau kiti paleontologai mano, kad įrodymai netvirti – nors ir sutinka, kad gebėjimas judėti tikriausiai išsivystė anksti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Seniausioms patvirtintoms fosilijoms yra 3,5 milijardo metų. Jos visos yra vienaląsčiai organizmai, tokie, kaip bakterijos. Nemažai tyrėjų teigė aptikę ir senesnių fosilijų, bet nė viena iš jų nėra plačiai pripažinta.
Frédéric Delarue iš Sorbonne'os universiteto Paryžiuje, Prancūzijoje, vadovaujama komanda aprašė naują mikrofosilijų rinkinį iš Strelley Pool formacijos Vakarų Australijoje. Uolienoms, kuriose jos rastos, yra 3,4 mlrd. metų.
Šių mikroorganizmų ląstelės yra lapo formos, 30 – 84 mikrometrų ilgio ir maždaug perpus mažesnio pločio. Komanda iškasė jas, ištirpdę aplinkines uolienas rūgštimi.
Kartais tokios „mikrofosilijos” būna tiesiog įdomios uolienų formacijos, tad komanda atliko įvairius cheminius testus, kad būtų tikri, jog tai gyvų organizmų liekanos. „Stebime fosilijose išlikusį azotą ir fosforą,” paaiškina vienas iš komandos narių, Romain Tartèse iš Mančesterio universiteto JK – tai yra būdingi gyvybės elementai.
Abderrazak El Albani iš Poitiers universiteto Prancūzijoje yra įsitikinęs, kad fosilijos tikros. „Jos labai geros ir puikiai dokumentuotos,” sako jis.
Bet kas konkrečiai matoma šiose fosilijose nėra taip vienareikšmiška. Kelių bakterijų fosilijų gale styro trumpi strypeliai, kuriuos komanda vadina „botagiškomis ataugėlėmis”. „Turiu apie 500 bandinių,” sako Delarue. Ataugėles turi tik keturi. „Dauguma jų prarasta per geologinę istoriją,” sako jis.
Delarue sako, kad šios ataugėlės gali būti ankstyviausi judėti galinčių organizmų įrodymai. Jos „tikriausiai suteikdavo jiems galimybę plaukioti”, sako jis. El Albani šį tyrimo aspektą komentuoti atsisakė.
Dabar mikroorganizmai juda keliais būdais. Daugelis turi žiuželius: botagišką uodegėlę iš greitai besisukančio baltymo, stumiančio ląstelę per vandenį. Kiti juda, naudodami vamzdelio formos ataugas, kurios yra jų išorinės membranos tęsiniai.
Delarue su kolegomis teigia, kad šios mikrofosilijų ataugos panašios ir taip pat turėjo būti naudotos judėjimui. „Man tai – tikriausiai mano gyvenimo atradimas,” sako jis.
Tyrėjai teigia negalintys tiksliai pasakyti, kokio tipo ataugas turėjo šios ląstelės. „Veikiausiai turime tik dalį judinančiosios organelės,” sako Delarue. „Nežinome, ar ji išliko visa.”
Tai, kad ląstelių su tokiomis botagiškomis ataugėlėmis tiek nedaug – didelė problema, pabrėžia Tanja Bosak iš MIT. „Išties sunku padaryti tvirtą išvadą.”
Be to, Bosak nurodo, kad ataugos daug storesnės už bet kurių žinomų bakterijų žiuželius. „Nežinome nieko, kas taip atrodytų dabar,” sako ji. Tyrėjų komanda savo ruožtu tvirtina, kad ir pačios ląstelės yra didesnės, tad tokios botagiškos ataugėlės yra daugmaž tokio paties santykinio dydžio, kaip ir bakterijų žiuželiai, palyginus su pačiomis bakterijomis.
Mobilumas – akivaizdus privalumas, mikroorganizmai taip gali judėti link maisto ar šviesos, tad tokia savybė galėjo išsivystyti anksti, svarsto Bosak. „Tereikia tam tikrų savybių baltymų,” sako ji. Tik bėda, kad tokios organelės kaip žiuželiai yra trapios ir tikriausiai nebūtų išlikusios kai fosilijos. Todėl nustatant už judėjimą atsakingų genų susidarymo amžių, geriau reikėtų pasinaudoti genetika, mano Bosak.
Michael Marshall
www.newscientist.com
Nuoroda:bioRxiv, DOI: 10.1101/2020.05.19.103424