Seniausiai auksinei retriverei - 20 metų: kodėl šunys gyvena taip trumpai?  ()

Auksinė retriverė iš Tenesio (JAV) neseniai tapo seniausiu savo veislės šunimi pasaulyje – šių metų balandžio mėnesį jai suėjo 20 metų.


© https://commons.wikimedia.org

Augusta – arba sutrumpintai tiesiog Auge – buvo priglausta iš auksinių retriverių prieglaudos pietų Nevadoje, kai jai buvo 14 metų. Jos šeimininkė Jennifer Hetterscheidt sako, kad nepaisant amžiaus, ji yra pakankamai geros sveikatos. Anot šeimininkės, pabudusi Augė šiek tiek dreba, tačiau jai labai patinka kasdieniai pasivaikščiojimai po kiemą.

Dauguma šunų gyvena nuo 8 iki 15 metų, tačiau kai kurios – ypač mažesnių šunų rūšys – išgyvena ir ilgiau, kartais net 20 metų. Anot Pasaulio Guinnesso rekordų knygos, seniausias kada nors gyvenęs šuo buvo australų aviganis, kuris 1939 metų lapkričio 14 dieną buvo užmigdytas sulaukęs 29 metų amžiaus. Auksiniai retriveriai dažniausiai gyvena maždaug 10-12 metų – tačiau būta atvejų, kai šios veislės šunys sulaukdavo 17, 18 ar net 19 metų.

Tačiau kodėl šunys gyvena žymiai trumpiau nei žmonės?

Kalifornijos universiteto genetikos profesorius Trey Idekeris sako, kad mokslininkai neturi atsakymo į šį klausimą. Tačiau profesorius nesistebi, kad Auge sulaukė 20 metų amžiaus. Jis sako, kad šunų gyvenimo trukmė ilgėja – ir jau yra žymiai pailgėjusi, panašiai kaip žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo medicinai padarius pažangą.

T. Idekeris pasakoja, kad prijaukinti gyvūnai įprastai gyvena ilgiau nei laukiniai gyvūnai, kadangi jie susiduria su mažiau pavojų – pavyzdžiui, grobuoniais. Be to, prijaukinti gyvūnai yra gydomi nuo ligų, o tai irgi prailgina jų gyvenimo trukmę. Vis dėlto, iki pat šiol yra neįmintų mįslių – pavyzdžiui, kodėl rykliai gyvena šimtus metų, nors retas žmogus perkopia tokią pačią ribą, o tuo tarpu pelės gyvena vos dvejus metus.

Kai kurie mokslininkai mano, kad kuo didesnis gyvūnas, tuo lėtesnė jo medžiagų apykaita (organizmo sunaudojamos energijos kiekis) – vadinasi, tuo ilgiau jis gyvena. Adelaidės universiteto (Australija) Gyvūnų ir veterinarijos mokslų mokyklos dėstytoja Suzan Hazel sako, kad remiantis šia idėja, kuo greitesnė gyvūno medžiagų apykaita, tuo greičiau jam baigiasi „kuras“.

Tačiau šis paaiškinimas netinka kai kuriems gyvūnams, kaip antai mažoms papūgoms, kurios turi greitą medžiagų apykaitą, tačiau gyvena ilgiau nei 80 metų. Ši hipotezė taip pat netinka šunims – kadangi mažesni šunys įprastai gyvena ilgiau nei didesni šunys.

Paslaptis gali slypėti šunų (ir žmonių) DNR. Senėjimo procesą gali nusakyti DNR metilacija (trijų vandelinio ir vienos anglies dalelės prisijungimas prie DNR molekulės), kadangi senstant ji didėja. Mokslininkai naudoja „epigenetinius laikrodžius“, esančius DNR, kad išsiaiškintų žmogaus amžių.

T. Idekeris sako, kad šis metodas neveikia su kitais gyvūnais. Tačiau paaiškėjo, kad mokslininkai žiūrėjo ne į tuos ženklus. T. Idekeris ir jo vadovaujama mokslininkų komanda šunų, pelių ir žmonių organizmuose atrado „užkonservuotus laikrodžius“, kurie leido jiems palyginti skirtingas rūšis. Savo atradimus jie 2019 metais paskelbė „bioRxiv“.

Tačiau vienas klausimas išlieka: ar ši metilacija yra senėjimo priežastis – ar pasekmė? O galbūt ji turi kitokį ryšį su senėjimu? T. Idekeris sako, kad niekas nežino, tai tėra spėliojimai. Tačiau anot jo, jei pavyktų išsiaiškinti, dėl ko vyksta metiliacija ir kodėl kai kurių gyvūnų organizmuose ji vyksta greičiau, galbūt tai leistų valdyti ar net sulėtinti senėjimo procesą. O tai savo ruožtu leistų tiek šunims, tiek mums gyventi ilgiau.

Tuo tarpu Auge šeimininkai Jennifer ir Steve Hetterscheidtai planavo savo augintinės dvidešimtąjį gimtadienį atšvęsti vakarėlyje su 100 svečių, tačiau planus teko atšaukti dėl kilusios koronaviruso pandemijos. Tačiau J.Hetterscheidt sako, kad retriverė vis tiek galėjo pasimėgauti morkų tortu ir savo mėgstamu maistu – mėlynėmis, duona ir makaronais.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(11)
(3)
(8)

Komentarai ()