Štai ir pasekmės: dėl pasaulinio atšilimo iš valgiaraščio gali dingti populiari žuvis  ()

Iš britų valgiaraščių gali dingti menkė, nes dėl pasaulinio atšilimo šaltesniuose vandenyse besiveisiančioms menkėms kyla grėsmė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tada Jungtinės Karalystės gyventojams tektų pereiti prie šiltesniuose vandenyse gyvenančių žuvų rūšių, rašoma straipsnyje independent.co.uk.

Kepta žuvis su skrudintomis bulvytėmis – britų kulinarinė klasika. Tačiau greitai šiam patiekalui tradiciškai naudojamą menkę gali tekti keisti prie šiltesnių vandenų prisitaikiusiomis žuvimis, kurių JK šylančiuose vandenyse – tikrai gausu, teigia mokslininkai.

Raudonoji kefalė, jūros liežuvis, saulenė ir Europinė mažažiotė plekšnė (šių rūšių žuvys klesti šiltesniuose vandenyse) – šių žuvų vis daugiau pagaunama prie JK krantų. Mokslininkai prognozuoja, kad per ateinančius kelis dešimtmečius žuvų populiacija stipriai pasikeis, ir žuvies gerbėjams teks pakoreguoti savo mitybą, kad šaltesnių vandenų žuvys, kaip antai, menkė, paprastasis jūrų velnias ar megrimas, galėtų išgyventi.

 

Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje ir Šiaurės jūros pietinėje dalyje per pastaruosius 45 metus vandens temperatūra gerokai pašiltėjo. Prognozuojama, kad dėl pasaulinės klimato kaitos vandens temperatūra ir toliau kils.

Mokslininkai iš Ekseterio ir Bristolio universitetų, Aplinkos, žuvininkystės, vandens gyvūnų ir augalų veisimo mokslo centro (CEFAS) ir Meteorologijos biuro, pasitelkdami kompiuterinius modelius, prognozavo žuvų skaičiaus pasikeitimus iki 2090 m.

„Mūsų rezultatai rodo, kad klimato kaita ateityje ir toliau turės įtakos žuvų populiacijai šiame jūrų regione ir ne tik kels riziką, bet ir suteiks tam tikrų galimybių, prie kurių žvejai turės prisitaikyti. Vartotojai gali padėti žvejams pasinaudoti šiomis žvejybos galimybėmis – valgyti ir mėgautis kitomis žuvų rūšimis“, – sakė tyrimui vadovavusi CEFAS jūrų klimato kaitos mokslininkė dr. Katherine Maltby.

 

Plimuto jūrų laboratorijos mokslininkai anksčiau perspėjo, kad stambių žuvų skaičiai Šiaurės jūroje dėl šylančio vandens gali sumažėti net 60 proc.

Šiaurės jūra šyla daugiau nei dvigubai greičiau nei kiti pasaulio vandenynai. Pernai čia užfiksuota rekordinė temperatūra – vidutinė Šiaurės jūros vandens temperatūra per praėjusius 45 metus padidėjo 1,67 laipsnio.

Didžiosios Britanijos meteorologijos biuras prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos vandens temperatūra Šiaurės jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos ir Keltų jūrose pakils dar trimis laipsniais.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(0)
(4)
(-4)

Komentarai ()