Netikėtas atradimas - aiškėja, kad užšalusiais laikyti Jupiterio mėnuliai pasitelkia įdomų efektą ir taip sugeba vienas kitą sušildyti  ()

Keturi didieji Jupiterio palydovai – Ijo, Europa, Ganimedas ir Kalista – turi popaviršinius vandenynus. Ijo atveju tai yra magmos mantija, kituose trijuose – vanduo. Jie yra labai toli nuo Saulės, tad per puspenkto milijardo metų turėtų būti užšalę. Bet šiltus juos palaiko potvyninės sąveikos – reguliarios deformacijos dėl aplinkinių kūnų gravitacijos poveikio.

Ilgą laiką buvo manoma, kad pagrindinį poveikį turi Jupiteris, bet naujame tyrime pateikiami skaičiavimai rodo, kad greičiausiai mėnuliai šildo vienas kitą.

Nors mėnuliai yra daug mažesni už planetą, jų tarpusavio sąveikos gali sukelti rezonansą vandenynuose, o tai labai pakelia kaitinimo spartą. Rezonansas nutinka tada, kai išorinės jėgos atsikartojimo dažnis – šiuo atveju, periodiškas mėnulių suartėjimas, jiems judant savo orbitomis – sutampa su vidiniu sistemos dažniu – vandenyno bangų sklidimu. Jupiteris taip pat gali sukelti rezonansines bangas savo palydovuose, bet tik tuo atveju, jei vandenynai yra labai ploni, maždaug kilometro storio.

Dabartiniai skaičiavimai ir geriausi turimi duomenys rodo, kad vandenynai yra dešimčių ar šimtų kilometrų gylio. Detalesni tyrimai apie palydovų patiriamą kaitinimą turėtų padėti tiksliau įvertinti jų paviršinės plutos bei vandenynų storius.

 

Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.

Be keturių didžiųjų, Jupiteris turi ir daugybę mažesnių palydovų. Šiuo metu jų yra patvirtinti 79, bet gali būti, kad yra net 600. Tokią išvadą grupė tyrėjų padarė išnagrinėję nedidelio dangaus skliauto plotelio greta Jupiterio stebėjimus.

 

Maždaug vieno kvadratinio laipsnio plote, stebėtame 2010 metais, aptikti 52 objektai, judantys danguje labai panašiai, kaip ir Jupiteris. Tai beveik neabejotinai yra maži planetos palydovai, mažiausiųjų skersmuo siekia tik apie 400 metrų. Septyni iš 52 objektų yra jau žinomi mėnuliai, o visi kiti – nauji.

Ekstrapoliuodami šiuos rezultatus į visą erdvę aplink Jupiterį, tyrėjai apskaičiavo, kad didžiausioji mūsų sistemos planeta gali turėti 600 palydovų, kurių skersmuo 400 metrų ar didesnis. Beveik visi šie palydovai sukasi aplink Jupiterį priešinga kryptimi, nei Jupiteris aplink Saulę; greičiausiai tai yra pagauti asteroidai.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt

(8)
(0)
(8)

Komentarai ()

Susijusios žymos: