Kodėl oro linijos nenaudoja biodegalų? Juk tai padėtų kovoti su aviacijos keliama oro tarša  ()

Degindami biodegalus vidaus degimo varikliai vis tiek išskiria CO2. Skirtumas tas, kad tas anglies dvideginis jau buvo sugertas augalo, iš kurio tie degalai ir buvo pagaminti. Kitaip tariant, biodegalai padeda priartėti prie CO2-neutralių emisijų. Tai kodėl lėktuvai nedegina biodegalų?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Manote, kad tai yra neįmanoma? Aviacinis kuras yra labai artimas dyzelinui. Tiesą sakant, nuošalių oro uostų technika (sunkvežimiai, savaeigiai laiptai ir įvairios platformos) degina tuos pačius degalus, nes tai supaprastina logistiką. Ir reaktyviniai varikliai iš tikrųjų teoriškai galėtų deginti dyzeliną - didžiausia jo problema yra tai, kad jis nėra tinkamas itin žemai temperatūrai, sutinkamai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.

Temperatūros problemą galima išspręsti įvairiais priedais. Kaip pagaminami reaktyviniai degalai, būtų pagamintas ir aviacijai tinkamas biokuras. Tiesą sakant, jis jau yra naudojamas.

2016 metais Oslo oro uostas tapo pirmuoju tarptautiniu oro uostu reguliariai siūlančiu ekologiškus SAF (Sustainable aviation fuel) degalus lėktuvams. SAF, kaip ir kitos biodegalų rūšys, yra gaminamas iš augalų. Šiandien suomių „Neste“ tiekia biodegalus San Francisko oro uostui, „Alaska Airlines“, KLM ir dar kelioms bendrovėms. „United“ oro linijos 2019 metais atnaujino kontraktą su „World Energy“, pagal kurį per dvejus metus pirks dešimtis milijonų litrų SAF. Simpleflying.com skaičiuoja, kad dabar pasaulyje yra bent 30 bendrovių, kurios naudoja tvarius aviacinius biodegalus arba juos bent jau bando.

 

Daug? Ne - tai yra visai mažas skaičius. Be to, daugelis bendrovių SAF maišo su įprastu aviaciniu kuru, todėl prie CO2-neutralių emisijų artėjama vėžlio žingsniu. Kodėl? Štai keli pagrindiniai faktoriai:

  • Kaina. SAF, kaip ir kiti biodegalai, yra žymiai brangesni už iškastinio kuro produktus.
  • Prieinamumas. SAF vadinami ne visi aviaciniai biodegalai. Norint gauti SAF žymą reikia gauti tam tikrus sertifikatus. Tai nulėmė, kad SAF degalus tiekia vos kelios kompanijos, todėl apsirūpinti šiais degalais dabar yra sudėtinga.
  • Patikimumas. Ilgai saugomi biodegalai yra linkę oksiduotis ir tirštėti. 2016 metais JAV Karinės oro pajėgos pastebėjo, kad jų biodegaluose veisiasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai, kurie gali pakenkti degalų kokybei. Tradiciniai degalai apsaugo nitrilinę gumą, kuri vis dar dažnai naudojama įvairioms žarnoms ir tarpinėms gaminti. Tuo tarpu biodegalai gali priversti tokią gumą susitraukti.

 

Tačiau visi šie trūkumai yra išsprendžiami. Įvairūs priedai gerina SAF savybes (nors šiuo metu jie dažnai maišomi su įprastais tradiciniais degalais), o ir tiekimas susitvarkys su augančia paklausa. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija turi pasirašiusi susitarimą, pagal kurį organizacijos narės įsipareigoja mažinti savo emisijas ir didinti SAF naudojimą. Ir tai jau pastebima. Kadangi elektriniai ir hibridiniai lėktuvai nėra pakankamai patobulėję, kad būtų pritaikyti komerciniams skrydžiams, biodegalai yra geriausias būdas sumažinti aviacijos gamtai daromą žalą.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(5)
(3)
(2)

Komentarai ()