Kada žmogus visiškai pasveiko, o kada dar gali užkrėsti kitus? Pasakė, ar persirgęs žmogus turėtų vėl saugotis  (4)

Jau visiškai sveikas ar dar pavojingas visuomenei? Šis hamletiškas klausimas kamuoja ne vieną, kurį savo gniaužtais buvo surakinęs koronavirusas. Kiek laiko – dvi savaites, mėnesį, o gal net visą pusmetį – vengti socialinių kontaktų: nebendrauti akis į akį su draugais, o juolab – vyresnio amžiaus artimaisiais?

Socialiniuose tinkluose pasirodė pasakojimų apie tai, kad net medikai aiškino, jog jei kelias dienas temperatūra nebus pakilusi, jau galima laikyti, kad žmogus viruso nebeplatina, nors viruso simptomai gali būti netipiniai, o ir temperatūra ne visada pakyla.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra nustačiusi aiškias taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, apskaičiuota, kada žmogus laikomas pasveikusiu, o tai reiškia, kad taip nustatomas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas.

Kada laikomas pasveikusiu?

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu, pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas.

Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms.

Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų.

Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas.

Praėjus numatytam laikotarpiui ir nepasireiškus simptomams užteks šeimos gydytojo patvirtinimo, kad pacientas pasveiko.

Šis ministro įsakymas įsigaliojo spalio 16 d. Iki tol pasveikusiu buvo laikomas žmogus, kurio dviejų testų rezultatai PGR metodu buvo neigiami. Šie testai buvo atliekami praėjus 14 d. nuo susirgimo.

 

Lengva COVID-19 ligos forma laikomi nespecifiniai simptomai – karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, nosies užburkimas, silpnumas, galvos skausmas, raumenų skausmas, skonio ir uoslės sutrikimai. Retais atvejais – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, tačiau nėra dusulio.

Sunki pneumonija laikoma sunkia ligos forma. Kritiškai sunki forma yra tada, kai atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, sepsis, septinis šokas ir/ar dauginiai organų disfunkcijos sindromai.

Visų atsakymų dar nežino

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas portalui lrytas.lt sakė, kad nėra vienareikšmio atsakymo, kada koronavirusu sirgęs žmogus jau yra visiškai sveikas ir neužkrečia kitų. Kaip ir apskritai dar nėra atsakymų į visus klausimus apie šį virusą.

„Ne kartą tai pabrėžiau ir dabar matome neigiamas pasekmes, bet apie COVID-19 Lietuvoje komunikuojama itin prastai. Pradžioje visi persigando, nes tai – nauja infekcija, daug kas neaišku, užsienyje daug žmonių sirgo ir mirė, ligoninės buvo perpildytos.

Paskui vieniems buvo draudžiama kalbėti, kiti patys lipo į tribūną ir kalbėjo apie tai, apie ką nelabai supranta. Tie, kas supranta ir domisi, supranta ir tai, kad yra žinojimo ribos, nes iki šiol yra daug neaiškumų“, – tvirtino S.Čaplinskas.

Anot profesoriaus, iš pradžių atrodė, kad mirštamumas nuo šios ligos – itin didelis, o daug žmonių serga itin sunkiai. Islandai ištyrė 30 tūkstančių žmonių ir nustatė, kad pas juos miršta 0,3 proc. nuo tų, kurie užsikrėtė šiuo koronavirusu. Bendrai manoma, kad mirti gali nuo 0,5 iki 1 proc. užsikrėtusiųjų.

 

Nėra tikslaus atsakymo, į klausimą, ar užsikrėtusiam žmogui gresia mirtis, nes ieškant atsakymo, kyla dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad COVID-19 sunkiau serga vyrai. Tai lemia hormonų kiekis organizme, socialinis elgesys, rūkymas ir daug kitų savybių, dėl kurių vyrai labiau pažeidžiami.

Silpnesnį imunitetą turi ir vyresnio amžiaus žmonės.

Kaukė – barjeras lašeliams

Koronavirusui SARS-CoV-2 būdingos kitų užkrečiamųjų ligų savybės. Norint apsikrėsti, reikia gauti patogeną – virusas tam tikru keliu ir reikiamu kiekiu turi patekti į organizmą, kad ląstelės pradėtų jį dauginti. O tada jau daug kas priklausys nuo to, kaip imuninė sistema susidoros su virusu.

Nustatyta, kad šis koronavirusas labiausiai plinta oro lašeliniu būdu – ne tik stambiais, bet ir smulkiais lašeliais, vadinamuoju aerozoliu. Vaikai virusą gali „suvalgyti“ per nešvarias rankas. Būtent dėl to SARS-CoV-2 pirmiausia pažeidžia vaikų virškinamąjį traktą, o ne kvėpavimo takus, kaip suaugusiųjų.

Stambūs lašeliai nulekia 1,8 metro ir greitai nusėda, tad dėl to ir rekomenduojama laikytis dviejų metrų atstumo bendraujant. Ilgiau bendraujant, tikimybė užsikrėsti didėja. Dėvint kaukę, atsiranda barjeras lašeliams plisti.

Aerozolis plinta kitaip. „Buitiškai kalbant, jis plinta tiek, kiek užuodi cigaretės dūmą. Viruso aerozolyje mažiau nei stambiuose lašeliuose. Kaukė padės sumažinti jų plitimą, o skydas apsaugo nuo stambių lašelių, bet daug prasčiau saugo nuo aerozolio“, – aiškino S.Čaplinskas.

 

Lauke visąlaik vaikščioti su kauke, jei aplink nėra žmonių, anot profesoriaus, yra absurdas, nes kokia prasmė ją dėvėti, jei aplink nėra viruso? Tačiau bendrauti ir organizuoti renginius lauke yra geriausia, nes tada lengviau išlaikyti atstumą, be to, vėjas greičiau išsklaido aerozolį.

Tikimybė užsikrėsti nevėdinamose patalpose su daug žmonių yra gana didelė, o štai patalpose su kondicionavimo sistema, su ištraukiamąja ventiliacija ir dar – HEPA filtrais – tokia pat, kaip ir būnant lauke.

Platina, nors nieko nejaučia

Yra aibė dedamųjų, nuo kurių priklauso, ar su virusu susidūręs žmogus susirgs ir kaip sunkiai jis sirgs. „Jei žmogus gavo nedaug viruso, turi stiprią imuninę sistemą, jis gali net nežinoti, kad jo organizmas daugina tą virusą“, – teigė S.Čaplinskas.

Pasak jo, kovojant su pandemija, Lietuvoje jau pradžioje buvo padaryta didelė klaida. Virusą į šalį atvežė užsieniečiai arba keliaujantys lietuviai. Dauguma šalių pradžioje laikėsi strategijos susekti visus, kas turi virusą, juos izoliuoti ir izoliuoti jų kontaktus. Buvo staigiai uždarytos sienos, maksimaliai tikrinami atvykstantieji, jie nukreipiami saviizoliacijai. Tai buvo daroma tam, kad virusas neįsitvirtintų.

Lietuvoje iš pradžių beveik nebuvo tyrimų, o kai jų atsirado, pirmiausia tirti tik tie, kurie turėjo ligos požymių.

„Bet jau tada buvo aišku, kad daug žmonių gali neturėti klinikinių reiškinių, bet platinti virusą. Šiandien kas antras žmogus, kuris užkrečia kitą, tuo metu, kai užkrėtė, nejautė jokių simptomų. Dar daugiau – kas antras jų ir nepajus. Tad dabar šios problemos nebeįmanoma išspręsti“, – sakė S.Čaplinskas.

 

Anot jo, daug kas priklauso nuo to, kiek žmogus gavo SARS-CoV-2 viruso. Jei daug, virusas per trumpesnį laiką įsitvirtins ląstelėse ir šios pradės jį dauginti. Vidutiniškai tai trunka apie dvi dienas.

Kai ląstelės pradeda virusą gausiai dauginti, laboratorijoje jau galima nustatyti virusą, o žmogus gali užkrėsti kitą asmenį, nors nebūtinai turės simptomų.

Kliniškai pasveikusiu laikomas žmogus, kuris gerai jaučiasi. „Bet tada lieka klausimas, ar jis jau nebeplatina infekcijos? Prisiminkime hepatitą B, kai daug simptomų nejaučiančių žmonių išskiria virusą. Šiuo atveju atrodytų paprasčiausia ieškoti viruso PGR metodu, bet jau aišku, kad juo aptinkama viruso genetinė medžiaga ne visada visavertė – žmogus jau negali užkrėsti kito žmogaus“, – aiškino S.Čaplinskas.

Tad dabar manoma, kad jei užsikrėtus SARS-CoV-2 virusu buvo justi nežymūs simptomai, septintą parą virusas jau neišsisėja, nors jo genetinė medžiaga dar randama. Kadangi lieka neaišku, kada tiksliai žmogus užsikrėtė, dėl to atsirado rekomendacija laikyti, kad dešimtą dieną jis jau neužkrečia kitų. Jeigu klinikiniai reiškiniai yra sunkesni, virusas išsiskiria ilgiau.

„Kitas klausimas buvo, kaip veikia imunitetas prie šio viruso? Dabar jau aišku, kad taip, kaip ir prie kitų infekcijų. Praėjus maždaug savaitei po užsikrėtimo, pas kas antrą žmogų galima aptikti antikūnių. Po 10-14 dienų beveik pas visus turėtų būti aptinkami antikūnių kiekiai, jei žmogus neturi kokio imunodeficito. Bet vis dar iki galo neaišku, kiek ilgai ir kaip stipriai tie antikūniai apsaugo ir kada antikūnių turintis žmogus viruso nebeplatina“, – teigė S.Čaplinskas.

 

Profesorius dažnai išgirsta klausimą, ar koronavirusu sirgęs žmogus, vėl susidūręs su sergančiuoju, turėtų izoliuotis. Vienareikšmio atsakymo nėra, bet greičiausiai, kad ne.

Reikia įvertinti naudą ir žalą

Paklaustas, kada saugu lankytis SARS-CoV-2 persirgusiųjų namuose, S.Čaplinskas teigė, kad reikėtų įvertinti, ar patalpos ventiliuojamos ir valomi paviršiai. Bet kuriuo atveju, susitikus geriausia dėvėti kaukes ir mūvėti pirštines.

Ar atsisėdus ant sofos įmanoma pasigauti virusą? „Teorinė tikimybė yra, bet praktiškai reikia, kad viruso būtų daug ir jis patektų į kvėpavimo takus ar burną. Jei žmogus dėvi kaukę, jis mažiau lies rankomis veidą. Su vienkartinėmis pirštinėmis irgi atsiranda ir fizinis, ir psichologinis barjeras. Suprantama, kad per Vėlines aplankyti kapus yra šventa, bet būtų gerai, jei senjorai nevažiuotų visuomeniniu transportu.

Jei neišeina, būtina naudoti apsaugos priemones. Jei nori trumpam į svečius, turi būti su kauke ir pirštinėmis. Sėdėdamas prie stalo – laikytis atstumo. Mažiausia tikimybė užsikrėsti, kai sėdima skersai stalo. Jei labai norima bendrauti, reikia bent pasistengti bendravimą padaryti maksimaliai saugų.

Labai nori aplankyti močiutę? Užsidedi kaukę ir trumpai pasikalbi. Nori nusifotografuoti? Kelioms sekundėms nusiimi kaukę ir nusifotografuoji, o paskui vėl užsidedi.

Kiekvienas medikas nuolat balansuoja tarp galimos naudos ir galimos žalos: skirti ar neskirti būtent tuos vaistus, daryti ar nedaryti operaciją? Kovojant su šiuo virusu – lygiai tas pat“, – įsitikinęs S.Čaplinskas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Eglė Šilinskaitė-Puškorė

(2)
(0)
(2)

Komentarai (4)