Jos suvaldė COVID-19: trys dalykai, ką šios šalys padarė gerai  (3)

Praėjus devyniems pandemijos mėnesiams, JAV ir kai kuriose Europos dalyse koronaviruso protrūkiai tapo nekontroliuojamais, o naujai užkrėstų skaičius beveik kasdien siekia rekordus.

Tačiau yra ir Taivanas, kuris šią savaitę pažymėjo 200 dienų iš eilės be nei vieno naujo COVID-19 atvejo.

Arba Australijos pandemijos epicentras – Viktorijos valstija – kuri pirmą kartą per keturis mėnesius spalio 26 ir 27 dienomis užfiksavo lygiai nulį naujų atvejų.

O Pietų Korėjos kasdienis naujų atvejų skaičius ir toliau svyruoja vos apie apie 120.

Ir pasak visuomenės sveikatos ekspertų, šias sėkmes lemia aiškus receptas: darnus planas su nuosekliai pateikiama informacija, visuotinis kaukių dėvėjimas, intensyvus testavimas ir aktyvi kontaktų paieška. Šalims, kurios nesugeba pažaboti protrūkių, trūksta bent vieno iš šių elementų, „Business Insider“ rašo mokslo žurnalistė Aylin Woodward.

Planas ir komunikacija

Mokslininkė iš Bazelio (Šveicarija) Emma Hodcroft, tyrinėjanti koronaviruso genetinį kodą, sako, kad mato bendrą vyriausybių, sukontroliuojančių virusą, tendenciją: jie turi planą tam atvejui, jei atvejų skaičius išaugtų, aiškiai apie tai iškomunikuoja visuomenei ir vos susirgimų skaičius ima augti, greitai tą planą įgyvendina.

„Daugelis šalių bandė dėliotis planą tik rudenį, o ne iš anksto nusistatė ribas ir rekomendacijas, kada ir kokių priemonių reikėtų imtis, o taip pat kas tai daro ir kokiu lygiu, – „Business Insider“ sako mokslininkė.

Problema yra reaktyvus elgesys, priduria ji. „Taip nepasiseks išlaikyti status quo. Ypač jei iš pradžių atvejų skaičius kyla švelniai, kas buvo daugelyje šalių – tada atsiranda itin viliojantis noras padėtį sumenkinti ir tikėtis, kad viskas susitvarkys taip ir nesiėmus jokių veiksmų“ – sako E.Hodcroft.

 

Vakarų Europos įvykių chronologija yra geri tokios inercijos pavyzdžiai: daugelyje šalių atvejų skaičius stabiliai auga beveik šešias savaites, tačiau D.Britanija, Belgija, Portugalija, Vokietija ir Prancūzija tik dabar vėl pradeda užsidarymą.

Net Švedija, kuri iš pradžių taikė palyginus nedaug apribojimų, neseniai priėmė griežtesnes susibūrimų ir nebūtinų pramogų ribojimo gaires – kai per vieną savaitę atvejų ten padaugėjo 70 proc. Priešingai Australija, Kinija ir Naujoji Zelandija per pastaruosius kelis mėnesius dažnai naudojo lokalų karantiną, tad užsidaryti reikėjo tik miestuose ir regionuose, kuriuose pasireiškė protrūkiai.

Tuo tarpu Japonijos vyriausybė anksti paskelbė aiškią žinutę, nurodydama piliečiams vengti trijų dalykų: uždaros erdvės, sausakimšų vietų ir artimų kontaktų.

Tada šalis paleido išsamią regioninių sveikatos priežiūros sistemą, iš dalies finansuojamą vyriausybės – kad išplėstų testavimą ir visuomeninės sveikatos reikalų komunikaciją. Šie visi veiksmai lėmė, kad Japonijai nereikėjo galutinai užsidaryti.

Savo ruožtu Pietų Korėja valdžia komunikacijai panaudojo išmaniųjų telefonų technologijas. Šalies vyriausybė sukūrė nemokamas programėles, kurios siuntė žmonėms skubius tekstinius įspėjimus apie infekcijų padidėjimą jų vietovėje, suteikė prieigą prie nuotolinių medicinos paslaugų ir informavo vartotojus apie parduotuvėse galimų įsigyti veido kaukių skaičių ir tipą.

 

Anot Kalifornijos universiteto medicinos profesorės Monicos Gandhi, šalims, kurios nuo pat pradžių nesivadovavo tokio tipo požiūriu, dabar to griebtis jau per vėlu.

Norint gerinti situaciją tokiose šalyse, naujoji jų politika ir viešieji pranešimai turėtų būti tokie, kurie labiau skatintų žmones vengti minios, dėvėti kaukes, laikytis tinkamos rankų higienos ir tinkamai vėdinti vidaus patalpas.

Kaukės, kaukės, kaukės

Nepaisant gausybės, kad veido prisidengimas stabdo koronaviruso plitimą, tyrimų ir įrodymų, kai kurios šalys, vis dar nereikalauja visuotinio kaukių dėvėjimo Kaukė yra labai paprasta idėja ir „visiškai paprastas, tačiau veiksmingas būdas kontroliuoti viruso perdavimą“, – sako E.Hodcroft.

Vienas iš Vašingtono universiteto Sveikatos matavimo ir vertinimo instituto modelių prognozavo, kad jei 95 procentai amerikiečių nešios kaukes, nuo rugsėjo pabaigos iki kovo 1 d. gali būti išgelbėta mažiausiai 63 000 gyvybių.

Tačiau kai kurie amerikiečiai, įskaitant prezidentą Donaldą Trumpą, kaukes pradėjo vertinti kaip politinį pareiškimą. Protestuotojai pasisakė prieš kaukes teigdami, kad jos pažeidžia asmens laisvę.

Kaukių dėvėjimo taisyklės daugelyje Europos regionų taip pat yra gana laisvos. Jos yra privalomos viešose patalpose ir viešajame transporte Didžiojoje Britanijoje, darbo vietose visoje Prancūzijoje – ir visiems paryžiečiams. Bet tokios taisyklės įsigaliojo tik vasarą. Tuo tarpu Švedija nereikalauja ir nerekomenduoja dėvėti kaukes išvis.

 

Tokiose šalyse kaip Kinija, Taivanas ir Singapūras, priešingai – kaukių naudojimas yra beveik visuotinis. Pietų Korėjoje ir Melburne (Australija) gyventojai, viešose vietose nedėvintys kaukės – o taip pat įmonės, kurios nesilaiko kaukių dėvėjimo politikos – gali būti nubaustos bauda.

Net Rusija, kur prezidentas Vladimiras Putinas praeityje menkino pandemiją, praėjusią savaitę paskelbė nacionalinį kaukių dėvėjimo sprendimą.

Efektyvus testavimas ir kontaktų atsekimas

Kita svarbi priemonė, kurią turėjo visos sėkmingai su pandemija besitvarkančios šalys, yra testavimo ir kontaktų atsekimo derinys. M.Gandhi ir E.Hodcroft sako, kad raktas į viruso perdavimo mažinimą yra patikimas, prieinamas ir nemokamas testavimas, siekiant nustatyti ir izoliuoti susirgusius naujuoju koronavirusu, o tada – jų kontaktų atsekimas ir karantinavimas.

Pavyzdžiui, Kinija po to, kai buvo pranešta apie vieną atvejį Kašgare, per vieną dieną ištyrė 2,8 milijono žmonių. Tai paskatino valdžios institucijas aptikti ir izoliuoti dar 137 atvejus.

Bet kad ši priemonė būtų veiksminga, visi, kurie kontaktą su sergančiuoju, turi izoliuotis. Tas pat pasakytina apie žmones, atvykstančius iš užsienio. Kai kuriose šalyse (tame tarpe ir JAV) tiesiog patikima garbės žodžiu, kad asmenys savanoriškai laikysis rekomendacijų.

 

Tuo tarpu Pietų Korėjoje daugelis tarptautinių keliautojų iš oro uosto gabenami tiesiai į vyriausybės paskirtą karantino vietą. Jie apsistoja viešbučio kambaryje, jiems tiekiamas maistas, ir po dviejų savaičių jie būna laisvi.

Jei Pietų Korėjos gyventojo koronaviruso testas yra teigiamas – arba įtariama, kad jis turėjo kontaktą su užsikrėtusiuoju, sveikatos priežiūros institucijos nurodo atsisiųsti karantino programėlę, kurios stebi jų būklę ir vartotojo telefone įjungia priminimą, kad jie nebandytų išeiti iš karantino teritorijos.

Tačiau nors JAV ir Europos testavimo ir kontaktų atsekimo programos nuo kovo mėnesio labai patobulėjo, dabar per dieną pranešama apie pernelyg daug naujų atvejų, kad ši strategija veiktų savaime, sako ekspertai.

„Kai pradedate skaičiuoti šimtus ar galbūt net ir tūkstančius naujų atvejų, beveik neįmanoma, kad kontaktų atsekimas būtų veiksmingas“, – anksčiau „Business Insider“ yra sakęs Pietų Australijos universiteto epidemiologas Adrianas Estermanas.

Štai kodėl pirmasis žingsnis dabar turi būti esamos bangos sukontroliavimas – tada naujų atvejų skaičius galėtų sugrįžti iki tokio lygio, kad testavimas ir atsekimas vėl būtų veiksmingi, teigia E.Hodcroft.

Parengta pagal „Business Insider“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(8)
(2)
(6)

Komentarai (3)