Profesorius S. Čaplinskas paaiškino, kodėl nuo koronaviruso labiau kenčia ir dažniau miršta vyrai - kaltas ne tik gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai  ()

„Kalbant apibendrintai vyrai mažiau atsparūs virusui“, – portalui lrytas.lt sakė Saulius Čaplinskas. Tai, pasak profesoriaus, rodo ir pasaulinė statistika. Savo facebook paskyroje jis pasidalijo mokslinių tyrimų duomenimis, kurie bando paaiškinti, kodėl virusas vyrus skriaudžia labiau. Pasirodo, kaltas ne tik gyvenimo būdas, žalingi įpročiai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Šituose tyrimuose eina kalba, kodėl sunkesnė liga yra pas užsikrėtusius vyrus. Antras dalykas, kodėl dėl kai kurių sociokultūrinių dalykų moterys mažiau ir užsikrečia. Jos nešioja skaras, dažniau dengia veidą.

Kitas dalykas, užsikrėtimo tikimybę didina tai, kad vyrai daugiau kažkur malasi, daugiau dirba“, – pastebėjo S. Čaplinskas.

„Lytis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, dažnai siejamų su sveikata, ligos sunkumu, mirštamumu ir gyvenimo trukme. Vyrai dažniau patiria didesnę riziką susirgti įvairiomis ligomis – nuo naujagimių ligų iki suaugusių neužkrečiamų ir užkrečiamųjų ligų. Taip pat vyrams ligos eigos prognozė būna blogesnė, tačiau vis dar diskutuojama kokios priežastys tai lemia. Nauja koronaviruso liga (COVID-19) vėl išryškino lyčių skirtumus, daugiausia dėl dažnesnių komplikacijų ir aukštesnio mirštamumo vyrams.

75 pasaulio šalyse, kurios pranešė apie koronaviruso infekcijos atvejus ir mirtis pagal lytį, atlikta analizė parodė, kad 63 šalyse vyrų ir moterų mirtingumo santykis viršijo 1, trijose šalyse šis rodiklis sudarė 1 ir tik devyniose santykis buvo žemesnis. Be to, nors vyrų ir moterų mirčių santykis 100 000 gyventojų pagal amžių nebuvo visiškai vienodas, mirties tikimybė vyrams visose amžiaus grupėse išliko didesnė.

Keliuose kituose tyrimuose taip pat padaryta išvada, kad vyriška lytis yra neigiamus COVID-19 padarinius sukeliantis rizikos veiksnys. Kelios metaanalizės parodė, kad sąsaja tarp vyriškos lyties ir neigiamų rezultatų, tokių kaip mirštamumas, mažai skiriasi visose geografinėse vietovėse.

 

Šios tendencijos priežastys greičiausiai yra daugialypės: fiziologiniai veiksniai, gyvenimo būdas bei sociokultūrinis elgesys“, – savo įrašą pradėjo profesorius.

Fiziologiniai veiksniai

„Fiziologiniai lyčių skirtumai gali būti tiesiogiai susiję su nevienoda COVID-19 neigiamų rezultatų rizika. Pvz., lytiniai hormonai reguliuoja angiotenziną konvertuojančio fermento-2 (AKF-2) lygį kuris yra svarbus viruso smaigalio baltymo prisijungimui prie ląstelės receptoriaus. Antai pastebėta, kad pelių patelėms būdinga didesnė AKF-2 ekspresija riebaliniame audinyje, lyginant su pelių patinėliais, o tai, savo ruožtu, buvo siejama su žemesniu hipertenzijos lygiu, dar vienu rizikos veiksniu, sukeliančiu neigiamus su COVID-19 susijusius rezultatus.

Didesnis vyrų testosterono kiekis taip pat gali būti susijęs su didesne krešėjimo sutrikimų rizika, sukeliančia tokias komplikacijas, kaip venų tromboembolija ir sisteminės embolijos, kurios dažnai pasireiškia sunkiems COVID-19 pacientams.

Svarbų vaidmenį taip pat gali vaidinti skirtingų lyčių imuninio atsako į SARS-CoV-2 skirtumai – vyrų plazmoje aukštesnė IL-8 ir IL-18 koncentracija, taip pat stipresnė neklasikinių monocitų indukcija tarp pacientų, sergančių vidutinio sunkumo COVID-19 ir negydomų imunomoduliuojančiais vaistais. Kita vertus, moterų organizme vyko energingesnis CD8 T ląstelių aktyvinimas.

 

Prastas T ląstelių atsakas buvo siejamas su ligos progresavimu tarp vyrų, o aukštesnė citokinų koncentracija signalizavo apie artėjantį moterų klinikinės būklės pablogėjimą. Kadangi moterų organizmas gali gaminti didesnį neutralizuojančių antikūnų kiekį, todėl moterims buvo nustatyta ir didesnė IgG antikūnų prieš SARS-CoV-2 koncentracija, ypač ankstyvoje ligos fazėje. Galiausiai keli tyrimai patvirtino tiesioginį vaidmenį, kurį atlieka lytiniai hormonai vykstant imuniniam atsakui. Pvz., įrodyta, kad fitoestrogenas silibininas mažina uždegimą skatinančių citokinų IL-17 ir TNF-α ekspresiją, o tai potencialiai gali sumažinti tokių komplikacijų, kaip citokinų audra, stebimą sunkios SARS-CoV-2 infekcijos atvejais, riziką.

Gyvenimo būdas

Reikia atsižvelgti ir į abiejų lyčių gyvensenos skirtumus. Moterys dažnai gyvena sveikiau nei vyrai; vyrai dažniau rūko ir stipriai piktnaudžiauja alkoholiu.

Tai atsispindi žemesniuose klasikinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimo tarp moterų rodikliuose, kurie dažniausiai pastebimi prieš menopauzę. Riebalinio audinio pasiskirstymo skirtumai taip pat gali turėti įtakos COVID-19 rezultatams, nes keliuose tyrimuose nustatyta, kad pilvo riebalų sluoksnis yra nepriklausomas plaučių funkcijos prognozinis indikatorius.

 

Nepaisant to, naujausiuose tyrimuose prieita prie išvados, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai gali būti labiau susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis tarp moterų, o tai pabrėžia būtinybę atlikti su konkrečia lytimi susijusius tyrimus, kad būtų atskleista šios tendencijos priežastis.

Sociokultūrinis elgesys

Norint paaiškinti šiuos skirtumus, taip pat reikia įvertinti socialinius ir kultūrinius kintamuosius. Iš pradžių įvertintas bendrasis moterų ir vyrų darbo jėgos santykis 2020 m. siekė apie 0,6, o su darbu susijęs perdavimas buvo laikomas svarbiu veiksniu, lemiančiu didesnę COVID-19 riziką tarp vyrų keliose profesinėse grupėse. Dėl mokyklų uždarymo moterys taip pat vis dažniau buvo priverstos rūpintis savo vaikais ir artimiausiais šeimos nariais, kas galimai skatino jas likti namuose.

Be to, kai kuriose šalyse egzistuojantys religiniai ribojimai moterims gali turėti įtakos viruso plitimui. Antai, tam tikrose kultūrose gana dažnas reikalavimas dengti veidą skraiste; todėl moterys greičiausiai mažiau patogenų paskleidžia į aplinką, taip pat rečiau liečia veidą. Be to, barzdotiems vyrams kaukės naudojimas mažiau efektyvus.

Žvelgiant iš elgesio perspektyvos, vyrai dažniau linkę užsiimti sveikatos požiūriu rizikinga ir kontaktą su virusias didinančia veikla. Kita vertus, moterys yra atsargesnės, geriau susipažinusios su higienos reikalavimais ir dažniau juos vykdo.

 

Maža to, kai kuriose kultūrose moterys gali patirti mažesnę užsikrėtimo riziką, nes yra atskiriamos nuo vyrų arba nuo platesnių darbo jėgos masių ir bendruomenės.

Be to, kai kur moterys rečiau kreipiasi į gydytoją, o tai gali reikšti, kad galbūt nepakankamas skaičius moterų figūruoja surinktuose duomenyse apie užsikrėtimo lygį atskiruose regionuose. Galiausiai nustatyta, kad švietimas yra veiksnys, kuris daro poveikį sveikatos rezultatams esant kelioms klinikinėms sąlygoms; tačiau lyčių tyrimai atskleidė tai, kad didesnį poveikį mirštamumui šis veiksnys turi tarp vyrų, lyginant su moterimis. Todėl, norint įvertinti švietimo vaidmenį COVID-19 ligos plitimui, būtina atlikti daugiau tyrimų.

Atsižvelgiant į visus šiuos skirtumus, nustatant, diagnozuojant, gydant ir valdant COVID-19 pandemiją labai svarbu taikyti lytį įvertinančią taktiką, kad būtų išsiaiškinti kiti patologiniai fiziologiniai mechanizmai ir sociokultūriniai kintamieji, kurie gali turėti įtakos skirtingai SARS-CoV-2 infekcijos ekspresijai pagal lytį, ir galiausiai sudarytos prielaidos užtikrinti geriausią prevenciją ir sveikatos priežiūrą.

Parengta pagal Case Rep Womens Health. 2020 Oct; 28: e00263“, – įrašą baigė S.Čaplinskas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(4)
(1)
(3)

Komentarai ()

Susijusios žymos: