Mokslininkai: iš tiesų su COVID-19 mums dar pasisekė. Kodėl jie taip sako ir kokias klaidas mes vėl kartojame?  (4)

Šiandien, kai pasaulį jau ilgiau nei metus drasko COVID-19 pandemijos krizė, sunku galvoti apie tai, kad ateityje gali tykoti dar kažkas panašaus – ar net dar blogesnio už koronavirusą. Tačiau tai įmanoma – ir net tikėtina, sako mokslininkai.


Gerokai prieš pranešant apie pirmuosius COVID-19 atvejus ir susiduriant su SARS-CoV-2 pavojais, mokslininkai žinojo, kad kažkur horizonte gali slypėti mirtinas kažkokios dar nežinomos ligos protrūkis – ir kad nesugebant tinkamai jai pasiruošti, tai reikštų milijonus žuvusiųjų.

Vizija buvo niūri, tačiau vis dėlto nepriekaištingai tiksli: COVID-19 iš tikrųjų buvo tai, ko ir bijojo mokslininkai. Vykstant neapgalvotam, nesibaigiančiam žmonijos veržimuisi į gamtą, vis dažniau susiduriama su gyvūnuose esančiais ligų sukėlėjus – ir kažkas tokio, kas dabar nutiko, ko gero buvo neišvengiama.

Bet šokiruojantis dalykas yra tai, kad šiuo klausimu iš tiesų niekas nepasikeitė, rašo „Science Alert“.

Ir net nepaisant dabar siautėjančio COVID-19, pavojų mums kelia dar ir nežinomos, ateityje gresiančios nutikti SARS-CoV-2 mutacijos – ką jau kalbėti apie bet kokią kitą, šiandien dar nežinomą būsimą pandemiją – todėl būtina pradėti tyrinėti ir ruošti vakcinas, kurios galėtų padėti apsiginti nuo tokių grėsmių, sako tyrėjai.

Naujame „Nature“ paskelbtame komentare mokslininkai iš „Scripps Research“ instituto (JAV) teigia, kad vyriausybės ir privatus sektorius turi pradėti investuoti į plataus spektro antikūnų tyrimus ir plėtrą: apsauginių baltymų, efektyvių kovoje su daugeliu virusų.

Skaitomiausi Naujausi

 

„Tokie antikūnai galėtų būti naudojami kaip pirmosios kovos linijos vaistai, siekiant užkirsti kelią tam tikros šeimos virusams, įskaitant naujas mutacijas, kurios kol kas dar neegzistuoja, – aiškina bendraautoriai Dennisas Burtonas ir Ericas Topolas. – Dar svarbiau tai, kad tokie baltymai galėtų būti naudojami kuriant vakcinas nuo daugelio tam tikros virusų šeimos atstovų“.

Mokslininkai pabrėžia, kad iš tiesų su COVID-19 mums dar pasisekė. To priežastis – SARS-CoV-2 smaigalio baltymas: patogus viruso dalelės molekulinės architektūros elementas, kuris tiesiog palengvina vakcinos kūrimą.

Tačiau kitą kartą mums gali ne taip pasisekti.

„Kitas atsiradęs patogenas gali būti mažiau patogus, – rašo mokslininkai. – Vakcinos gamyba gali užtrukti daug ilgiau. Net SARS-CoV-2 gali tapti problemiškesniu – dėl naujų variantų atsiradimo“.

Vienas iš būdų išvengti tokių problemų – sukurti panvirusines vakcinas. Jų pagrindu būtų plataus spektro antikūnai, kurie galėtų atskirai taikytis į prioritetinius virusus, įskaitant potencialius SARS-CoV-2 variantus, ŽIV, įvairius gripo potipius, ebolą, MERS ir kt.

 

Nors išskirti šiuos antikūnus nėra lengva – tam reikia skirti daug laiko ir pinigų – išlaidos būtų nepalyginamos su nieko neveikimo nulemiamomis išlaidomis, teigia mokslininkai. Norint pasiekti pirmos fazės bandymus, investicijos į vieną virusą gali siekti 100-200 milijonų JAV dolerių per kelerius metus – bet tai nepalyginama su trilijonais dolerių žalos, kurią sukėlė COVID-19 pandemija.

„Skirtingai nuo reaktyvios programos, kai imamasi veikti tik tada, kai atsiranda naujas ligos sukėlėjas, mūsų pasiūlyme yra tikslai, kuriuos galima detalizuoti dabar – ir projektai, kurie galėtų būti pradedami iškart, dideliu mastu, – aiškina autoriai. – Ateityje dar turėsime protrūkių – ir labai tikėtina, kad sulauksime vėlesnių epidemijų. Turime sustabdyti šių pandemijų atsiradimą“.

Komentaras paskelbtas moksliniame žurnale „Nature“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(4)
(3)
(1)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: