Aptiko tolimiausią galaktikų protospiečių: matomas tuo metu, kai Visatos amžius tesiekė vos 770 milijonų metų ()
Pirmosios galaktikos atsirado praėjus keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Jos iškart jungėsi į telkinius – grupes bei spiečius. Kelių šimtų milijonų metų neužteko, kad spiečiuose galaktikų judėjimas nusistovėtų į tam tikrą dinamišką pusiausvyrą, tad tos struktūros vadinamos protospiečiais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Praeitą savaitę paskelbta apie tolimiausio protospiečiaus aptikimą. Darinys, įvardinamas kaip LAGER-z7OD1, matomas tuo metu, kai Visatos amžius tesiekė 770 milijonų metų. Jis aptiktas kaip šešis kartus didesnis galaktikų tankis už vidutinį to laikotarpio Visatoje; taip pat identifikuota bent 21 protospiečių sudaranti galaktika.
Sprendžiant pagal galaktikų išsidėstymą, LAGER-z7OD1 yra pailgas – tai turbūt reiškia, kad ten yra du besijungiantys spiečiai. Tyrėjai įvertino, kad susijungęs spiečius iki šių dienų galėtų užaugti iki beveik keturių kvadrilijonų Saulės masių – dvigubai masyvesnis, nei masyviausias žinomas spiečius aplinkinėje Visatoje.
Tokie spiečiai, kaip šis, labai svarbūs Visatos rejonizacijai. Tai yra procesas, kurio metu per mažiau nei milijardą metų po Didžiojo sprogimo žvaigždės bei aktyvūs galaktikų branduoliai jonizavo tarpgalaktines dujas.
LAGER-z7OD1 matomas jonizuojantis aplinkines dujas, tačiau jo jonizuotas burbulas dar nesusijungęs su kitais. Taigi šio protospiečiaus tyrimai gali daug daugiau pasakyti apie rejonizacijos eigą.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
