TOP 10 įdomiausių moterų išradimų, kurie kardinaliai pakeitė pasaulį: nuo neperšaunamų liemenių ir programavimo pagrindų – iki skleisto spektro technologijos, kurią naudojate kasdien (Foto)  (1)

Mes įpratę girdėti apie vyrų išradimus ar atradimus, bet išradėjos moterys nenusileidžia savo sukurtais išradimais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nors šimtmečius joms buvo sistemingai trukdoma, moterys prisidėjo prie pažangiausių išradimų, kurių daugelį mes naudojame kiekvieną dieną.

Nuo kevlaro iki skleidžiamo spektro technologijos, kai kuriuos išradingiausius išradimus sukūrė moterys. Pristatome 10 įdomiausių moterų išradimų.

1. Skleisto spektro technologija

Hedy Lamarr buvo amerikiečių kino aktorė, kuri išrado skleisto spektro technologiją (spread spectrum). Po to, kai Lamarr emigravo į Jungtines Valstijas iš Austrijos, ji turėjo labai sėkmingą kino karjerą, taip pat tapo belaidžio ryšio pradininke.

Antrojo pasaulinio karo metu Lamarr sužinojo, kad radijo bangomis valdomas torpedos gali lengvai nukryptų nuo kurso. Ji sumanė sukurti dažnio šokinėjimo signalą, kad būtų išvengta trukdymo. Kartu su savo draugu pianistu George'u Antheiliu ji sukūrė prietaisą.

Lamarr gavo savo išradimo patentą, kurį pavadino „dažnio šokinėjimas“. Ši technologija dabar plačiai naudojama belaidžio ryšio technologijose, pradedant GPS, „Bluetooth“ ir „Wi-Fi“.

2. Langų valytuvai

Mary Anderson labai prisidėjo prie automobilių pasaulio, išradusi priekinio stiklo valytuvą. Ji pati nevairavo automobilio, tačiau lankydamasi Niujorke snieguotą dieną, važiuodama tramvajumi pastebėjo, kad tramvajaus vairuotojai vėl ir vėl turi išlipti, kad nuvalytų priekinį stiklą.

Natūralu, kad tai sukėlė vėlavimą, ir tai privertė Anderson susimąstyti: O jei būtų kažkokie ašmenys, kurie galėtų nuvalyti priekinį stiklą, nepriversdami vairuotojo išlipti iš tramvajaus?

 

Todėl ji išrado prietaisą, kuris veikė su svirtimi ir kuriuo galėjo naudotis vairuotojas. Prietaisas buvo užpatentuotas 1903 m.

Pradžioje žmonės skeptiškai vertino jo naudojimą ir manė, kad tai gali atitraukti vairuotojo dėmesį. Įmonės nenorėjo investuoti į įrenginį. Bet galiausiai tai tapo standartine visose transporto priemonėse.

Anderson niekada negavo pinigų už savo išradimą. Vis dėlto, ji pagaliau buvo įvertinta 2011 m., kai buvo įtraukta į Išradėjų šlovės muziejų.

3. Skystas popierius

Kai po Antrojo pasaulinio karo plačiai buvo pradėtos naudoti elektrines rašomasiąs mašinėles, Bette Nesmith Graham ir daugybė kitų sekretorių turėjo didelę problemą – nors naujosios mašinos palengvino spausdinimą, jų anglies plėvelės juostelės neleido gražiai ištaisyti klaidų pieštuko trintuku.

Graham norėjo išspręsti šią problemą ir ją rado stebėdama dailininkus, kurie šventėms puošė banko langus. Tapytojai visus trūkumus padengė papildomu sluoksniu. Graham mėgdžiojo jų techniką naudodamas baltus vandens pagrindo temperos dažus, kad padengtų spausdinimo klaidas.

Netrukus ją užplūdo prašymai ir netrukus Graham turėjo dirbti visą darbo dieną, kad pagamintų ir išpilstytų dažus į butelius. Jos sūnus Michaelas, kuris vėliau taps grupės „The Monkees“ nariu, padėjo užpildyti vis didesnį užsakymų skaičių.

 

Graham toliau tobulino formulę ir 1958 m. pavadino gaminį „skystu popieriumi“.

4. Kevlaras

Stephanie Louise Kwolek buvo amerikiečių chemikė, dirbusi „DuPont“ įmonėje, kurioje Kwolek atrado išskirtinio stiprumo ir standumo sintetinį pluoštą poliparafenileno tereftalamidą. Dirbdama su šiais pluoštais, 1965 m. ji išrado kevlarą – labai tvirtą, lengvą ir karščiui atsparų pluoštą.

Dėl savo unikalių savybių kevlaras plačiai naudojamas karinėje pramonėje, aeronautikoje, sporto reikmenų gamyboje, kur reikalingas tvirtumas ir kuo mažesnis gaminio svoris. Iš kevlaro pluošto gaminamos šarvinės liemenės, lengvi šalmai, teniso raketės, juo armuojami optiniai kabeliai, ir burlenčių burės bei pačios lentos.

5. Vienkartiniai vystyklai

Marion O'Brien Donovan buvo amerikiečių išradėja ir verslininkė, geriausiai žinoma kuriant pirmąją neperšlampamą vienkartinę sauskelnę, kuri uždirbo jai milijoną dolerių ir išrinkta į Nacionalinių išradėjų šlovės muziejų 2015 m.

Donovan buvo produktyvi išradėja ir galiausiai gavo 20 patentų tokiems dalykams, kaip suknelės su užpakaliniu užtrauktuku užtraukimo laidas, kombinuota čekių ir apskaitos knyga ir naujo tipo dantų siūlai.

Tęsinys kitame puslapyje:




6. Indaplovė

Josephine Cochrane buvo aristokratė, sukūrusi indaplovę, kai pastebėjo, kad jos brangus porcelianas sudūžta plaunant kriauklėje.

Ji sukūrė dizainą, kuriame indams laikyti buvo naudojamos vandens srovės ir indas. Dirbdama pastogėje už savo namo, Cochrane pati sukonstravo pirmąją mašiną, ir 1886 metais užpatentavo savo dizainą.

 

Ji įkūrė „Cochran's Crescent“ skalbimo mašinų bendrovę ir Čikagos pasaulinėje parodoje laimėjo apdovanojimą už savo dizainą. Iš pradžių mašinos buvo parduodamos restoranams ir viešbučiams, tačiau 6-ajame dešimtmetyje jų naudojimas buityje išaugo. Cochrane'o įmonė ilgainiui tapo „KitchenAid“, kuri dabar yra „Whirlpool Corporation“ dalis.

7. Stalo žaidimas „Monopolis“

Elizabeth J. Phillips buvo amerikiečių žaidimų dizainerė, rašytoja ir feministė. Ji išrado „Monopolio“ pirmtaką „The Landlord's Game“ 1904 m., norėdama iliustruoti pažangaus ekonomisto Henry George'o mokymą. Žaidimas turėjo sutelkti dėmesį į visas neteisybes, kurios kyla dėl nepatikrinto kapitalizmo.

Vėliau jos žaidimas buvo pertvarkytas ir parduotas kaip „Monopoly“ – jo savininkams „Parker Brothers“ uždirbdamas milijonus.

8. Pirmoji kompiuterių programuotoja

Ada Lovelace buvo anglų matematikė, garsiojo anglų poeto Lordo Bairono dukra, daugiausia žinoma dėl savo darbo su Charleso Babbage'o siūlomu mechaniniu bendrosios paskirties kompiuteriu „Analytical Engine“. Lovelace sukūrė matematinių algoritmų su „Analytical Engine“ panaudojimo būdus ankstyvai kompiuterių programavimo formai vykdyti.

 

Jos garbei viena iš programavimo kalbų pavadinimo ADA, o gruodžio 10 d., kurią gimė Loveloce, laikoma programuotojų diena.

9. Išoriniai plieniniai laiptai

1887 m. Anna Connelly išrado ir užpatentavo pirmuosis gaisro avarinius laiptus pastato išorėje. Connelly dizainas padarė pastatus saugesnius, neleisdamas žmonėms nukristi nepaprastosios panikos metu. Jos projektas taip pat leido ugniagesiams lengviau tiekti vandenį į konkrečias statinio vietas.

Jos išradimas paskatino kai kuriuos pirmuosius Niujorko statybos kodeksus, kurie nurodė antro avarinio išėjimo iš pastatų priemones.

10. Radis ir polonis

Marie Curie tikriausiai yra viena iš geriausiai žinomų fizikų. Ji prisimenama dėl radžio ir polonio atradimo. 1903 m. Marie ir jos vyrui Pierre'ui kartu su Henriu Becquereliu buvo paskirta Nobelio fizikos premija už atskirą darbą radioaktyvumo srityje.

1911 m. ji laimėjo antrąją Nobelio premiją, šį kartą chemijos srityje, už sukurtą radioaktyvumo matavimo priemonę. Ji vadovavo pirmajam radžio institutui, skirtam radioaktyvumui ir biologiniams vėžio gydymo tyrimams.

Ir tai dar ne viskas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Curie taip pat sukūrė mažus, mobilius rentgeno aparatus, kurie galėtų būti naudojami sužeidimams diagnozuoti šalia mūšio fronto. Dėl šių pastangų išgelbėta daugiau nei milijonas kareivių gyvybių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(29)
(2)
(27)

Komentarai (1)