Po skiepo nepajutote jokio šalutinio poveikio? Paaiškino, ką tai reiškia  ()

Daugelis vakcinų turi šalutinį poveikį – ir COVID-19 vakcinos čia ne išimtis, teigia Kardifo universiteto (Velsas) imunologijos dėstytoja ir monokloninių antikūnų specialistė dr. Veenu Manoharan.


Sakoma, kad jei skauda ranką, kur dūrė adata – arba jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, karščiavimas ar pykinimas – tai tik ženklai, kad imuninė sistema veikia taip, kaip turėtų.

Bet kai kuriems žmonėms tai gali virsti klausimu: jei šalutiniai poveikiai yra ženklas, kad imuninė sistema daro tai, ką ir turėtų daryti – ar tai reiškia, kad jei jų nėra, imunitetas nesusikūrė ir po skiepo organizmas nėra apsaugotas?

Mokslininkė ramina, kad viskas tvarkoje. „Klinikiniai vakcinos „Pfizer“ tyrimai parodė, kad 50 procentų dalyvių tyrimo metu nepatyrė reikšmingų šalutinių poveikių – ir 90 procentų dalyvių imunitetas prieš virusą susiformavo“. O „Moderna“ vakcinos aprašyme teigiama, kad šalutinis poveikis gali pasireikšti kiekvienam iš dešimties žmonių, tačiau vakcina apsaugo 95 proc.“, – teigia ji.

Norint suprasti, kodėl taip yra, reikia suprasti, kaip imuninė sistema sukuria imunitetą nuo virusų, kai tai nulemia vakcina (o ne natūralus persirgimas virusu).

Skaitomiausi Naujausi

 

„Daugumoje COVID vakcinų pasitelkiamas išorinis koronaviruso baltymas, dar žinomas kaip smaigalio baltymas – kad imituotų natūralią virusinę infekciją ir inicijuotų imuninį atsaką“, – aiškina mokslininkė. Imuninio atsako, vadinamo įgimtu imunitetu, atmaina beveik iškart reaguoja į viruso smaigalio baltymą. Ji pradeda ataką prieš baltymą, inicijuodamas uždegimą, kurio pagrindiniai požymiai ir yra karščiavimas bei skausmas“.

Taigi, įgimtas imuninis atsakas sukelia dažniausiai pasitaikančius šalutinius poveikius, kuriuos žmonės patiria dieną ar dvi nuo tada, kai gauna skiepą.

Ilgalaikis specifinis imunitetas, kuris yra pagrindinis bet kokios vakcinacijos tikslas, pasiekiamas tik suaktyvinus antrąją imuninio atsako atmainą – adaptyvųjį imunitetą.

„Adaptyvusis imunitetas suveikia padedant įgimto imuniteto komponentams, todėl susidaro T ląstelės ir antikūnai, kurie apsaugo nuo infekcijos, kai organizmas susiduria su virusu, – aiškina dr. V.Manoharan. – Skirtingai nuo įgimtojo imuniteto, adaptyvusis imunitetas negali sukelti uždegimo – nors naujausi tyrimai rodo, kad gali prie jo reikšmingai prisidėti. Kai kuriems žmonėms šis įgimtos ir adaptyviosios imuninės sistemos sukeliamas uždegiminis atsakas yra labai stiprus, ir tai pasireiškia kaip šalutinis poveikis“.

 

Kitiems, nors viskas suveikia ir normaliai, pastebimas šalutinis poveikis gali pasireikšti ne taip stipriai. Bet kokiu atveju imunitetas nuo viruso yra sukuriamas, tvirtina mokslininkė.

Kas sukelia skirtingus imuninius atsakus?

„Mokslininkai pastebėjo, kad vyresni nei 65 metų žmonės patiria mažiau šalutinių vakcinos poveikių. Tai galima sieti su laipsnišku su amžiumi susijusiu imuniteto silpnėjimu. Ir nors tai gali būti susiję su mažesniu antikūnų kiekiu, senjorai vis tiek susikuria imunitetą prieš virusą“, – teigia imunologė.

Pasak jos, lytis taip pat gali būti svarbi. JAV atlikto tyrimo metu 79 proc. šalutinių reiškinių pasireiškė moterims.

 

„Šis efektas gali būti susijęs su testosteronu. Testosteronas linkęs slopinti uždegimą, tad ir su juo susijusį šalutinį poveikį. Vyrai turi daugiau testosterono nei moterys, tad galbūt todėl sulaukiama mažiau pranešimų apie šalutinius vakcinos poveikius vyrams“, – aiškina dr. V.Manoharan.

Žmonės, kenčiantys nuo lėtinių uždegiminių ligų – tokių kaip reumatoidinis artritas, uždegiminės žarnyno ligos ar išsėtinė sklerozė – ir kurie norėdami sukontroliuoti simptomus, vartoja imunosupresinius vaistus, dėl susilpnėjusio uždegiminio atsako gali patirti mažiau šalutinių poveikių. Bet nors imuninis atsakas susilpnėjęs, tai dar nereiškia, kad jo nėra išvis.

„Šalutinis vakcinos poveikis neturėtų būti vertinamas kaip vakcinos efektyvumo matas. Nepaisant įvairaus imuninio atsako į vakcinas, dauguma žmonių skiepijant įgauna imunitetą nuo koronaviruso, nepriklausomai nuo šalutinio poveikio buvimo, nebuvimo ar sunkumo“ – apibendrina mokslininkė.

Parengta pagal „The Conversation“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(19)
(2)
(17)

Komentarai ()