Holodomoras – kaip Stalinas sukėlė siaubingiausią badą Ukrainos istorijoje: žmonės buvo taip išsekę, kad dėjosi nesuvokiami dalykai (Foto, Video)  (1)

Žiaurios Stalino pastangos įvesti Kolektyvizaciją ir užgniaužti ukrainiečių nacionalizmą sukėlė siaubingą badą Ukrainoje.


SSRS valdant Josifui Stalinui, 1932–1933 m. Ukrainos bado įkarštyje, badaujantys žmonės klajojo po kaimą, ieškodami visko kas valgoma.

Stavyščės kaime jaunas valstiečių berniukas stebėjo, kaip klajūnai plikomis rankomis kasė tuščius daržus.  Jis prisiminė, kad daugelis buvo taip išsekę, kad jų kūnai pradėjo tinti ir dvokti dėl itin didelio maisto medžiagų trūkumo.

„Galėjai matyti, kaip jie vaikšto, tiesiog vaikšto, ir vienas nukrenta, ir kitas, ir taip toliau“, - pasakojo berniukas po daugelio metų, byloje, kurią devintojo dešimtmečio pabaigoje rinko JAV Kongreso komisija. 

Ukrainos badas, žinomas kaip Holodomoras, ukrainiečių žodžių „badas“ ir „mirtis“ derinys. Pagal vieną vertinimą, bado metu mirė 3,9 milijono žmonių, apie 13 procentų tuometinės Ukrainos gyventojų.

Ir, skirtingai nuo kitų badų istorijoje, kuriuos sukėlė liūtis ar sausra, jis buvo sukeltas dirbtinai, kai Stalinas norėjo mažus Ukrainos ūkius pakeisti valstybės valdomais kolūkiais ir nubausti apie nepriklausomybę mąstančius ukrainiečius, keliančius grėsmę jo totalitarinei valdžiai.

Tais laikais Ukraina buvo Sovietų Sąjungos dalis, kurią tuo metu valdė Stalinas. 1929 m. kaip plano dalį greitai sukurti visiškai komunistinę ekonomiką, Stalinas įvedė kolektyvizaciją, kuri individualiai valdomus ūkius pakeitė dideliais valstybės valdomais kolektyviniais ūkiais – kolūkiais.

Skaitomiausi Naujausi

 

Ukrainos smulkieji, dažniausiai natūriniai ūkininkai, priešinosi kolektyvizacijai, nenorėdami atsisakyti savo žemės ir pragyvenimo šaltinių.

Reaguodamas į tai, sovietų režimas rezistentus laikė kulakais – pasiturinčiais valstiečiais, sovietinėje ideologijoje laikomus valstybės priešais.

Sovietų pareigūnai jėga išvijo šiuos valstiečius iš savo ūkių, o slapta Stalino policija toliau planavo ištremti 50 000 ukrainiečių ūkių šeimų į Sibirą, savo 2017 m. knygoje „Raudonasis badas: Stalino karas su Ukraina“ rašo istorikė Anne Applebaum.

„Panašu, kad Staliną paskatino tikslas paversti ukrainiečių tautą jo modernios, proletariškos, socialistinės tautos idėja, net jei tai sukėlė fizinį daugelio jos gyventojų sluoksnių sunaikinimą“, - sako istorikas ir autorius Trevoras Erlacheris, kuris specializuojasi šiuolaikinės Ukrainos istorijoje ir yra Pitsburgo universiteto Rusijos, Rytų Europos ir Eurazijos studijų centro akademinis patarėjas.

 

Kolektyvizacija Ukrainoje nesisekė taip kaip planavo valdžia. „1932–33 m. badas kilo dėl vėlesnių stalinistinės vyriausybės sprendimų po to, kai paaiškėjo, kad 1929 m. planas įvyko ne taip gerai, kaip tikėtasi, sukeldamas maisto krizę ir badą“, - sako Rusijos istorijos profesorius Stephenas Norrisas.

Tęsinys kitame puslapyje:

(84)
(4)
(80)

Komentarai (1)