Kaip teksasiečiai pateko į spąstus

Spalio 24 dieną 442-ajam pulkui buvo suteiktas užtarnautas poilsis. Vienas iš jiems padedančių padalinių buvo 141-ojo pulko 1-asis batalionas – Teksaso nacionalinės gvardijos komanda, sudaryta iš maždaug 275 baltųjų amerikiečių karių. Teksasiečiai nužygiavo keturias mylias ir užėmė dvi kalvas už Bifontaino, nežinodami, kad naciai leidžia jiems pereiti tam, kad vėliau pultų kolonos užnugarį ir užtvertų bet kokį kelią atsitraukimui ar atsargų papildymui. Teksasiečiai buvo įstrigę.

Kitą dieną du kiti 141-ojo pulko batalionai bandė pralaužti nacių gniaužtus, bet nesėkmingai. Tą popietę teksasiečiai išsiuntė 36 žmonių komandą. Grįžo tik 5.

„Prarasto bataliono“ gelbėjimo tvarkaraštis

Spalio 26 d.: Iš ​​pradžių generolas Dahlquistas įsakė nisėjams vos po dviejų dienų poilsio surengti fronto puolimą į kalvą, kurioje buvo įstrigę teksasiečiai. Tačiau pulko vadai tvirtino, kad toks manevras atneštų didelių nuostolių, ir pasiūlė aplenkti nacius.

Spalio 27 d.: Nisėjaus kariai mobilizavosi abiejose kalnagūbrio kelio pusėse į šiaurę nuo Biffontaine. Vokiečių minos, tankus krūmynas, tankus miškas ir atkakli gynyba sulėtino Nisėjaus karių veržimąsi.

Spalio 28 d.: Po stiprios artilerijos ir minosvaidžių apšaudymo, ir didėjančio aukų skaičiaus jie priartėjo 1,3 km atstumu nuo teksasiečių.

Spalio 29 d.: Nisėjaus bataliono vadovybė gavo radijo pranešimą, kad teksasiečių padėtis tapo beviltiška. Atvyko būrys tankų, teikdami pagalbinę ugnį iš savo 75 mm pabūklų, tačiau nisėjai pėstininkai pateko į vieną nacių knibždėte knibždantį slėnį, vėliau pavadintą „Savižudžių kalnu“.

Gavus įsakymą ruošti durtuvus, „I“ ir „K“ kuopos vyrai pakilo ir ėjo į priekį kaip vienas, vadovaujami savo vado. Kareivis Ichigi Kashiwagi iš „K“ kuopos sakė: „Mes rėkėme visa gerkle ir žudėme viską, kas judėjo... Mums neberūpėjo“.

Vokiečiai, vos įsitraukę į įnirtingą 30 minučių susišaudymą, pamatę įniršusius nisėjų veidus, išskėtė rankas ir pabėgo iš savo pozicijų.

Maždaug tuo pačiu metu, 2,7 km į užnugarį, „E“ ir „F“ kuopos naudojo žnyplės judesį, kad aplenktų nacius, kaip planuota, ir pultų iš nugaros, o „G“ kuopa veržėsi į priekį, netikėtai sugaudama priešą. Suderintas veiksmas sunaikino vokiečius.

Spalio 30 d.: „I“ kuopa pirmą kartą užmezgė ryšį su dingusiu batalionu. Teksasiečių radijo žinutėje buvo rašoma: „Patruliuokite iš 442-ojo pulko vietos. Pasakykite jiems, kad mes juos mylime!“

211 iš pradinio 275 prarasto bataliono karių išgyveno apgultį.

Daug aukų, daug garbės

Beveik po dviejų savaičių, lapkričio 12 d., generolas Dahlquistas įsakė išrikiuoti 442-ąjį pulką. Pamatęs susirinkusią tik dalį dalinio, generolas įspėjo laikinai einantį pulko vadą apie dingusią kariuomenės dalį.

„Kur jie yra?“ – paklausė Dahlquistas.

Pulkininkas leitenantas Virgilis Milleris atsakė: „Tai viskas, kas liko“.

Nuo spalio 14 d. iki spalio 31 d., per Bruyères, Biffontaine ir prarasto bataliono išvadavimo misijas, 442-asis pulkas neteko daugiau nei 800 karių. Pulkas vėl buvo dislokuotas lapkričio 13 d.

442-ajai „Go For Broke“ kovinei komandai pasipylė pagyrimai, pradedant prezidentu Trumanu. „Jie buvo puikūs!“, – vėliau apie 442-ąjį pulką sakė generolas George'as C. Marshall, JAV armijos štabo viršininkas. „Jie patyrė siaubingų aukų. Jie parodė retą drąsą ir nepaprastą kovinę dvasią... Visi jų norėjo“.

Tarp daugelio suteiktų apdovanojimų penki Nisėjaus kariai gavo Garbės medalius už savo veiksmus Vogėzuose: George'as „Joe“ Sakato, Barney Hajiro, Jamesas Okubo, Robertas Kuroda ir Joe Nishimoto.

1962 m. Teksaso gubernatorius Džonas Konolis (John Connolly) pagerbė visą padalinį, suteikdamas kariams garbės teksasiečio vardą.

* Nisėjai (angl. nisei, iš jap. k. antroji karta) yra japonų kalbos terminas, vartojamas Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos šalyse, nurodant etninius japonų vaikus, gimusius naujoje šalyje.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

History

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()