NASA atskleidė kai kurias pilotuojamos misijos į Marsą detales  (11)

Po to, kai Marsą pasiekė daug nepilotuojamų zondų ir tyrimų aparatų prasidėjo intensyvios kalbos ir diskusijos apie pilotuojamos misijos galimybes. Aišku, visa tai dar tik hipotezių ir planų lygyje, tačiau labai įdomu, kaip šią misiją įsivaizduoja kosminių agentūrų specialistai. Pristatome pirmuosius kelionės į Marsą vizijos kontūrus. Aišku, jie dar nėra garantuoti ir išbaigti, tačiau pati koncepcija kokiu principu tokia kelionė gali būti organizuojama, po truputi aiškėja.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Erdvėlaivis, kuris turės nuskraidinti astronautus į Marsą tikriausiai bus konstruojamas Žemės orbitoje. Tokia erdvėlaivio statyba primins dabartinių kosminių stočių konstravimą (pavyzdžiui aktyviai plečiamos Tarptautinės kosminės stoties darbus). Atskirus modulius skraidins specialios raketos-nešėjos Ares V, kurios kaip tik dabar projektuojamos.

Kodėl erdvėlaivis bus renkamas orbitoje? Turbūt vien dėl jo milžiniškų matmenų ir didelės masės – planuojama, jog jis gali sverti apie 400 tūkstančių tonų. Gigantą maitins specialus kriogeninis kuras. Preliminari starto data – 2031 metai.

Erdvėlaivyje bus įrengtos uždaros oro ir vandens cirkuliavimo sistemos su autoniminiu išvalymu – tai yra neišvengiama, nes kelionėje nei oro, nei vandens resursų iš niekur nebus galima papildyti. Kad kelionė nebūtų labai monotoniška ir atsinaujintų astronautų racionas, skrydžio metu jie galės auginti įvairius vaisius ir daržoves.

Nuleidžiamasis krovininis ir gyvenamasis modulis Marso planetą pasieks anksčiau nei patys astronautai. Jie bus išskraidinti atskirų misijų metu – planuojamos atitinkamos datos 2028 ir 2029 metais. Taigi, žmonės į Marsą skirs tik tuo atveju, kai bus aišku, jog planetoje jau yra paruoštos sąlygos gyvenimui. Jeigu nors viena iš pradinių misijų nepavyktų, automatiškai būtų atšaukta ir pilotuojama kelionė.

Nuskraidintuose moduliuose astronautai gyvens apie 16 mėnesių. Nemažas laiko tarpas „svečiavimusi“ raudonojoje planetoje. Gyvenimui reikalingos energijos iš Saulės elementų gali nepakakti, todėl planuojama panaudoti branduolinius energijos šaltinius.

Užbaigti misiją anksčiau laiko ar nusiųsti reikiamą pagalba iš Žemės nebus jokių galimybių, tad visa sistema privalės veikti maksimaliai autonomiškai. Nenumatytiems ir turbūt neišvengiamiems gedimams sutaisyti teks pakakti vien pačių astronautų įgūdžių ir žinių. Tam jie vešis visus būtinus įrankius ir prietaisus. Jie privalės mokėti remontuoti sugedusius agregatus, esant reikalui gaminti naujus modulius, teikti vieni kitiems medicininę pagalbą ir t.t.

Tiksli gigantiško projekto vertė kol kas nėra tiksliai įvardinta – tuo labiau, jog ir pačios idėjos vis dar koreguojamos ir tobulinamos. Visgi preliminariai misija į Marsą gali kainuoti nuo 20 iki 450 milijardų dolerių.

Plačiau apie visas kelionės į Marsą problemas ir galimus sprendimų būdus galite paskaityti šiame straipsnyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (11)

Susijusios žymos: