Antradienį (2007 08 28) įvyko antrasis šiais metais visiškas Mėnulio užtemimas - Žemės šešėlis uždengė Mėnulį. Pirmąjį astronomai stebėjo dar kovo mėnesį. Šis nuostabus reiškinys buvo matomas rytų Azijoje ir Pietų bei Šiaurės Amerikos žemynuose. Ramiojo vandenyno baseine, nuo rytinės Australijos iki vakarinės Šiaurės Amerikos pakrantės, naktinio spektaklio žiūrovai visišką užtemimą matė 13 val. 37 min. Lietuvos laiku - temstant Sidnėjuje ir kelios valandos prieš saulėtekį Los Andžele bei Vankuveryje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
JAV vietiniu laiku užtemimas prasidėjo 1 val 51 minutės, o jau po 1 valandos mėnulis pilnai "paskedo" Žemės šešėlyje. Ten pasislėpęs jis išbuvo iki pat 4 val 22 minučio ryto, kuomet ėmė tekėti Saulė. Pasak NASA, pati geriausia vieta stebėti užtemimą buvo Prancūzų Polinezijos salos. Deja, užtemimas nebuvo matomas Europoje ir Afrikoje, tad lietuvių astronomas teks palaukti kitos progos.
Per visišką užtemimą Mėnulis iš akiračio nedingsta - jį maždaug pusantros valandos nuo tiesioginių saulės spindulių uždengia Žemė. Ilgiausiai - 107 minutes - trukęs Mėnulio užtemimas buvo stebimas 2000 metų liepą.
Kaip gi vyksta mėnulio užtemimai?
Žinome, kad šviesą skleidžia tik Saulė, o Mėnulis šviečia apšviestas Saulės spindulių.
Žemės palydovas Mėnulis apsisuka apie Žemę per 27,3 paros. Kadangi tuo pačiu metu Žemė skrieja kartu su Mėnuliu ir aplink Saulę, tai Mėnulis atsiduria įvairiose padėtyse Saulės atžvilgiu. Dėl to keičiasi apšviestos jo dalies išvaizda, arba fazės (gr. phasis — pasirodymas).
Mėnulį matome tai kaip siaurą pjautuvą, tai kaip šviečiantį skritulį ar jo dalį. Kai Mėnulis atsiduria tarp Saulės ir Žemės, mes jo nematome, nes Saulė apšviečia priešingą Žemei jo pusę. Tik maždaug po poros dienų galime išvysti siaurą ruoželį — jaunaties pjautuvą. Šviesią ir tamsią Mėnulio dalį skirianti riba atrodo lenkta, nes Mėnulis yra rutulio formos.
Kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir Mėnulio, matoma visa apšviesta jo pusė. Tokia Mėnulio fazė vadinama pilnatimi.
Mėnuliui artėjant į pilnatį, iš Žemės matoma vis didesnė apšviesta jo dalis. Kai Saulė apšviečia pusę matomo Mėnulio disko, pasiekiama priešpilnio fazė.
Po pilnaties fazės Mėnulis ima „dilti" — matoma vis mažesnė apšviesta jo dalis. Kai lieka apšviesta tik kairioji jo pusė, prasideda delčios fazė.
Taigi tarp jaunaties ir pilnaties yra priešpilnis, o tarp pilnaties ir jaunaties — delčia. Kiekviena Mėnulio fazė trunka beveik savaitę.
Saulės apšviesti Mėnulis ir Žemė meta šešėlius. Jie būna labai ilgi, ištįsę didesniu atstumu negu nuotolis tarp Žemės ir Mėnulio. Mėnulio užtemimu vadinamas įvykis, kai visas Mėnulis ar bent dalis jo patenka į Žemės šešėlį, kurio skersmuo ties Mėnulio orbita yra apie 9100 km, t. y. maždaug 2,6 karto didesnis už Mėnulio skersmenį. Tai gali atsitikti tik esant pilnačiai.
Jei į Žemės šešėlį pasineria visas Mėnulis, matome visišką Mėnulio užtemimą, jei dalis jo — dalinį. Visiškas Mėnulio užtemimas trunka iki l h 40 min, dalinis — dviem valandomis ilgiau.
Tuo tarpu, kai jaunas Mėnulis meta šešėlį į Žemę, įvyksta visiškas Saulės užtemimas; kur ant Žemės krinta Mėnulio pusšešėlis, matomas dalinis Saulės užtemimas.
Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės paviršiuje dažniausiai esti 40—100 km, tačiau kai Mėnulis yra arčiausiai Žemės, jis gali siekti iki 270 km. Mėnulio šešėlis per Žemės paviršių bėga beveik į rytus 0,5—l km/s greičiu, todėl visiškas Saulės užtemimas vienoje vietoje trunka vidutiniškai 2—3 minutes, ilgiausiai — 8 min. Tuo tarpu dalinis Saulės užtemimas gali tęstis iki dviejų valandų ir ilgiau.
Užtemimo metu Mėnulis atrodo rausvas, nes Žemės atmosfera geriau praleidžia joje lūžusius raudonuosius spindulius ir labiau išbarsto violetinius bei mėlynus.
Taigi, tiek Saulės, tiek Mėnulio užtemimai yra labai gimingos prigimties ir neatsiejama mūsų sistemos dalis. Per metus Žemėje gali būti nuo dviejų iki penkių Saulės užtemimų (tarp jų ir dalinių) bei iki dviejų Mėnulio užtemimų.
Visiškas Saulės užtemimas toje pačioje Žemės vietoje pasikartoja maždaug kas 300 metų, dalinis — kas 2—3 metai. Lietuvoje paskutinis visiškas Saulės užtemimas buvo matomas 1954 m. birželio 30 d.
Mėnulio užtemimai nuo senų laikų stebimas reiškinys. Įvairios tautos skirtingai šį reiškinį traktuodavo. Pavyzdžiui senovės kinai sakydavo, jog vienintelį tikrą Žemės palydovą praryja dangaus drakonai.
Velykų švenčių data siejasi su Mėnulio fazėmis. 325 m. bažnyčios Nikėjos susirinkime buvo nuspręsta Velykas švęsti pirmą sekmadienį po pavasario lygiadienio stojus pilnačiai: anksčiausiai — kovo 21 d., vėliausiai — balandžio 25 d. Babiloniečiams dar 2000 m. pr. Kr. buvo žinomas užtemimų pasikartojimo ciklas, vadinamas saro periodu (egipt. soros — pasikartojimas). Jis lygus 6585 3 paros, arba 18 metų ir 11,3 paros. Po šio laikotarpio Saulės ir Mėnulio užtemimai kartojasi ta pačia tvarka. Per vieną saro periodą būna 43 Saulės ir 28 Mėnulio užtemimai.
Pagal saro periodą buvo galima apytiksliai numatyti užtemimo dieną. Dabar užtemimų laikas apskaičiuojamas net sekundės tikslumu.
Artimiausias visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje bus matomas 2075 m. liepos 13 d. Sekantis Mėnulio užtemimas, matomas JAV, Europoje ir Azijoje bus matomas 2008 metų vasario 1 dieną.
Pagal mėnulio fazių kitimą, jiems parinkti ir pavadinimai. Jauną ir pilnatį daugelis žmonių pastebi ir atskirai nesunkiai. Kiek sunkiau sekasi suprasti kada yra delčia, kada priešpilnis. Delčią galima atskirti nuo priešpilnio taip: per Mėnulio pusrutulio „ragus" mintyse reikia nubrėžti tiesę. Jei figūra sudarys raidę p, vadinasi, yra priešpilnis, jei d — delčia.
Toliau keletas video epizodų apie įvykųsį mėnulio užtemimą: