Kur viršininkai bus jūsų draugai. Šiaurės šalių ekonomika (5)
Tai galėtų būti nesibaigiantys pušynai, saunoje besivanojantys beržinėmis vantomis vietiniai ar keistas būdas žaisti golfą – sniege. Kas tai bebūtų, Suomijos Darbo reikalų ministerijos reklaminis vaizdo filmukas, skirtas pritraukti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio, liudija neviltį. Vaizdo įraše (kuris prieinamas anglų, lenkų ir rumunų kalbomis) siekiama pateikti šalį kaip „vėsią Europos pastogę“ ir vardinami Suomijos privalumai: gera gyvenimo kokybė, švarus oras, geros mokyklos ir „vadybininkai, kurie su darbuotojais elgiasi beveik kaip su draugais.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Suomiai ir kitos Šiaurės šalys turi priežasčių nerimauti. „Eurostat“ skaičiai rodo, kad visose Šiaurės šalyse nedarbas yra žemesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Danijoje neturinčiųjų darbo dalis (neatsižvelgiant į sezoniškumą) – apie 2 proc. - yra žemiausia nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Norvegijoje nedarbas tik truputį viršija 2 proc.
Manoma, kad visame regione ekonomikos augimas netrukus turėtų sulėtėti, tad žemas nedarbas nebūtinai yra blogai. Kita vertus, darbdaviai visame Šiaurės regione skundžiasi dėl darbo jėgos trūkumo ir nerimauja dėl galimos atlyginimų infliacijos bei eksporto konkurencingumo sumažėjimo.
Radikaliausias buvo Švedijos atsakas: pasiūlyta praktiškai garantuoti bet kurio darbuotojo ne iš ES šalies priėmimą, jei iš Švedijos darbdavio jis yra gavęs darbo pasiūlymą. Leidimai gyventi ir dirbti, iš pradžių išduodami dvejiems metais, gali būti pratęsiami dar dvejiems, suteikiant galimybę paskui gauti nuolatinį leidimą. Darbo reikalų ministras Tobias Billström sako, kad užsieniečių darbuotojų reikia dėl senstančios visuomenės ir mažėjančios darbo jėgos. „Iki šiol mūsų imigracijos politika buvo vienpusė. Vienintelis būdas patekti į Švediją nuo aštuntojo dešimtmečio buvo prašyti prieglobsčio“, - pastebi jis. Norvegija taip pat supaprastino taisykles. Anksčiau darbuotojai iš užsienio turėdavo laukti savaites, kol bus sutvarkyti jų dokumentai. Dabar jie gali pradėti dirbti vos tik pateikę tinkamai užpildytas paraiškas.
Bet gali neužtekti atverti duris ir sumažinti biurokratizmą. Visoms Šiaurės šalims labai sunku pritraukti ir išlaikyti labiausiai kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio. Pavyzdžiui, Norvegijoje dirba apie 120 tūkst. užsieniečių, bet tik maža dalis jų yra aukštos kvalifikacijos. Imigracijos departamentas kasmet gali įleisti 5 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių, bet metinė kvota dar niekad nebuvo išnaudota. Danai taip pat vargsta pritraukdami kvalifikuotus darbuotojus. Naujasis Danijos planas įvesti taškais pagrįstą žaliosios kortelės sistemą galėtų suvilioti kažkiek inžinierių ir IT stebukladarių, bet ar ji paskatins juos pasilikti? Nauji duomenys iš Danijos ekonomikos tarybos, vyriausybės išlaikomo mokslinio instituto, rodo, kad 20 proc. užsieniečių darbuotojų išvyksta po metų ar anksčiau, o 40 proc. – per dvejus metus.
Stebėtojų paaiškininimai apie priežastis įvairuoja nuo proziškų (slogus oras, sunkios kalbos) iki politinių (priešiškumas užsieniečiams). Be tai tik patvirtina tą pačią išvadą: privilioti kvalifikuotus užsieniečius į Šiaurės šalis yra sunku.
Parengta pagal "The Economist"