Neramios dienos Grenlandijoje  (7)

Siekdami suprasti, kas atsitiko Žemės atmosferai ir kaip artimiausiu metu gali pasikeisti pasaulio klimatas, Arktyje besidarbuojantys ledo kernų (iš ledyno imamų cilindro formos mėginių – Red. past.) tyrėjai stengiasi žvelgti vis gilyn.

Tai be galo svarbus darbas. Be to, kaip gali patvirtinti Šiaurės Grenlandijos Eemian šiltmečio (priešpaskutinio tarpledynmečio, žr. žemiau – Red. past.) ledo gręžimo projekto (angl. NEEM – North Greenland Eemian Ice Drilling Project) dalyviai, tai neįtikėtinai smagu. Kur daugiau rasi olimpinės kokybės nusileidimo trasą, kuria visą dieną gali važinėtis sniegaeigiu, kurti modernų meną iš dviejų šimtų metų senumo ledo kristalų, arba „naktį“ (poliarinės vasaros metu saulė niekada nesileidžia) atsipalaiduoti gausiai apsirūpinęs „Carlsberg“ alumi, kurį atgabena karinės JAV oro pajėgos? Beje, darbo metu čia dar galima išgauti seną seną ledo kerną, kurio sudėtyje yra dešimties tūkstančių metų senumo oro. „Tai smagus susibūrimas“, – sako Trevor Popp, podaktarinių studijų studentas ir ledo kernų gręžėjas.

Besisvečiuojančiai mūsų (žurnalistų, mokslininkų ir Danijos aplinkosaugos pareigūnų) grupei bėgant į NEEM stovyklą iš mus atskraidinusio transportinio lėktuvo „C-130 Hercules“, aš suvokiu, kad smagintis čia gali būti ir labai šalta. Virš švelnaus ledo sluoksnio tikriausiai –9˚C – tokia ir tėra vasara ant Grenlandijos ledo skydo. NEEM projekto lauko tyrimų vadovė Dorthe Dahl-Jensen, motiniška danė, mus pasitinka stovyklos pagrindinėje virtuvėje, valgykloje ir darbo vietoje: šiltutėliame geodeziniame kupole, kuris atrodo tarsi nužengęs tiesiai iš Buckminster Fuller (amerikiečių išradėjas, užpatentavęs geodezinio kupolo struktūrą – Vert. past.) žiemos sapno. Aš greitai suprantu, kad poliarinėje tyrinėjimų stovykloje didelę dalį laiko užima maisto gaminimas ir bendras valgymas. Iš dalies daugiau maisto reikia dėl to, kad organizmas šaltyje suvartoja daug kalorijų. Bet bendras valgis – įskaitant šio vakaro pusės skraidančios lėkštės dydžio kepsnį – ir ilgos kavos pertraukos puoselėja šeimyninę atmosferą tarp iš įvairių šalių į NEEM atvykusių mokslininkų, kurių daugumą sudaro linksmi europiečiai.

Tačiau, nepaisant iš kupolo grotuvo skambančio Jimi Hendrix ar tuščių „Heineken“ alaus statinaičių, tai nėra poliarinė vasaros stovykla. NEEM vykdomas mokslinis darbas yra toks pat sunkus, kaip ir būtinas. Apie pusantro kilometro nuo pagrindinės stovyklos danų mokslininkai Steffen Bo Hansen ir Sigfus Johann Johnsen gręžia 70 metrų gylio skyles. Ledo sluoksnis po NEEM stovykla yra 2,5 kilometro storio – tai per 130 tūkst. metų susikaupusio sniego rezultatas.

Ledo sluoksniuose kaupiasi mažyčiai oro burbuliukai iš tų metų, kuriais snigo, ir, kai ledas ištraukiamas į paviršių, analizuodami jį mokslininkai gali nustatyti, kokia buvo Grenlandijos oro temperatūra bei anglies dioksido koncentracija jame, tarkime, prieš 115 tūkst. metų. Tai Eemian geologinio periodo – šiltojo laikotarpio prieš paskutinį Žemės ledynmetį (kuris baigėsi prieš 11 700 metų) pabaiga.

Žinome, kad tuo metu planeta buvo 3-5˚C šiltesnė nei šiandien, ir analizuodami NEEM ledo kerną mokslininkai gali išsiaiškinti, kaip Grenlandijos ledo skydas – kuriame užšalę pakankamai vandens, kad jam ištirpus jūros lygis pakiltų 7 metrus – gali reaguoti į mūsų klimato pokyčius. Niekas nežino, kur galėtų būti tas virsmo taškas (angl. tipping point), nuo kurio ledas ima sparčiai tirpti, bet NEEM gali mums padėti tai išsiaiškinti. „Nesuprasdami praeities negalime tikėtis išsiaiškinti, kas vyks ateityje“, – sako Dahl-Jensen.

Stovint ant, rodos, beribės ledo viršūnės, kur į visas puses driekiasi akinanti baltuma, man sunku įsivaizduoti, kad kada nors Grenlandijos nebeliks. Tačiau per keturias praėjusias vasaras sala prarado 150 mlrd. tonų ledo – nuo 1812 m. ji tirpsta kaip ledo kubeliai, su kuriais mokslininkai atsisveikinimo vakarėlyje geria viskį. Klimatui šylant, tikriausiai ištirps dar daugiau, tačiau yra vilties, kad tokių projektų kaip NEEM dėka mes pagaliau suprasime savo klimato praeitį prieš susidurdami su neaiškia ateitimi.

Šie mokslininkai mano, kad mūsų laikas senka – tokia mintis benaktės arktinės vasaros metu praranda bet kokią prasmę. Apie pusę dvylikos nakties, nepaisydamas šviesos, prisiverčiu eiti gulti miegoti. Kartą atsikeliu ir išsvyruoju iš savo palapinės. Antra valanda nakties. Ryškiai šviečia saulė ir ji darosi vis ryškesnė - tarsi savotiškas priminimas apie neišvengiamą šilumos pergalę prieš amžino įšalo žemę...

Parengta pagal Time

Aut. teisės: politika.lt
Autoriai: Bryan Walsh

(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)