Norą išsiskirti iš minios smegenys supranta kaip klaidą (15)
Naudodami magnetinio rezonanso tomografiją mokslininkai aptiko žmogaus smegenų mechanizmus, atsakingus už socialinį konformizmą ir verčiančius „sekti paskui daugumą“. Manoma, kad tai galėtų paaiškinti iš pažiūros gana iracionalius žmonių sprendimus pirkti tam tikras prekes, balsuoti už tam tikrus politikus ar net fašizmo bei komunizmo įsigalėjimo priežastis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau atlikti tyrimai ne kartą patvirtino, kad kolektyvinė nuomonė daro įtaką individualiems vertinimams ir sprendimams, neabejotina ir tai, kad mūsų požiūrį, kas yra priimtina, o kas – ne, formuoja informacija apie kitų žmonių elgesį ir vertinimo kriterijus, rašo „Sciencedaily.com“.
Nyderlandų mokslininkų atliktas tyrimas, kurio rezultatai sausio mėnesį paskelbti mokslo žurnale „Neuron“, atskleidžia intriguojantį mechanizmą, kaip žmonių elgesys keičiasi priklausomai nuo aiškiai išreikšto kitų žmonių požiūrio. Šio tyrimo metu pavyko „užčiuopti“ smegenų aktyvumą, susijusį su mūsų polinkiu „neišsiskirti iš minios“.
Eksperimentą atlikę tyrėjai mano, kad tais atvejais, kai žmogaus požiūris prieštarauja visuotinai pripažintai „normai“, smegenys stengiasi „persiauklėti“. Šis automatiškai vykstantis procesas gali paaiškinti, kodėl mums atrodo, jog bandymas pernelyg išsiskirti iš daugumos yra viena didžiausių socialinių klaidų.
Tai taip pat gali atskleisti, kodėl žmonės vaikosi mados, šliejasi prie religinių bendruomenių, ar netgi tai, kaip galėjo įsitvirtinti tokie ekstremalūs politiniai režimai, kaip nacizmas ar sovietų komunizmas, pastebi tyrimo rezultatus apžvelgiantis britų dienraštis „Daily Telegraph“.
„Mes dažnai keičiame savo sprendimus ir vertinimus dėl to, kad atitiktume grupinio elgesio normas, – aiškina tyrimo vadovas, Nyderlandų F. C. Donderio kognityvumo neurovizualinių tyrimų centro mokslininkas daktaras Vasilijus Klučarevas. – Tačiau kaip veikia nerviniai socialinio konformizmo mechanizmai, kol kas neaišku.“
V. Klučarevas ir jo kolegos, pasitelkę magnetinio rezonanso skenerį, atliko eksperimentą tirdami jo dalyvių smegenų aktyvumą. Mokslininkai stebėjo, kaip keičiasi savanorių smegenų aktyvumas, kai tyrimo metu atskleista „ekspertų nuomonė“ privertė pakeisti asmeninius eksperimento dalyvių vertinimus.
Nyderlandų mokslininkai paprašė skenerio viduje esančių savanorių moterų pagal 8 balų skalę įvertinti joms pateiktų kitų moterų veidų patrauklumą. Kai tik eksperimento dalyvė pateikdavo savo vertinimą (nuo 1 iki 8 balų), jai iškart pranešdavo apie tai, kaip šią nuotrauką įvertino „statistikos požiūriu vidutinė“ europietė. Šis vertinimas galėjo sutapti su tiriamosios nurodytuoju ar skirtis nuo jo. Po to, kai eksperimento dalyvės įvertino 222 nuotraukas, buvo paskelbta pertrauka.
Jai pasibaigus dalyvės netikėtai vėl buvo paprašytos įvertinti nuotraukas iš naujo. Paaiškėjo, kad iš esmės naujieji vertinimai buvo pakoreguoti taip, kad labiau atitiktų daugumos („vidutinės europietės“) nuomonę. Dar daugiau: rezultatai patvirtino, kad visos be išimties tyrimo dalyvės daugiau ar mažiau pakeitė savo pirminę nuomonę.
Norėdami išsiaiškinti, kaip „kolektyvinė nuomonė“ veikia pirminius tiriamųjų vertinimus, mokslininkai skeneriu stebėjo tam tikras priekinės eksperimento dalyvių smegenų žievės dalies ir požievinio smegenų branduolio sritis, kurios, kaip manoma, susijusios elgesio pasekmių stebėjimu, su lūkesčiais bei atpildu susijusios informacijos apdorojimu ir socialinio elgesio mokymusi.
Pasak mokslininkų, tyrimo rezultatai liudija, kad tais atvejais, kai asmens vertinimas prieštarauja daugumos nuomonei, smegenys jį įvertina kaip klaidą ir bando prisitaikyti prie „visuomenės nuomonės“ iš naujo jį pakoreguodama. Toks smegenyse vykstantis procesas yra automatiškas.
„Šis tyrimas atskleidžia, kodėl mes dažnai savo nuomonę automatiškai „prideriname“ prie daugumos išreikšto požiūrio, – teigia daktaras Klučarevas. – Rezultatai taip pat rodo, kad socialinis konformizmas remiasi su papildomu mokymusi susijusiais smegenų mechanizmais, kuriuos savo ruožtu „įjungia“ neuroninė klaidų stebėjimo veikla. Visa tai signalizuoja apie žmogaus daromą rimtą socialinio elgesio klaidą – bandymą pernelyg išsiskirti iš kitų.“
