Vanduo buteliuose – energijos bedugnė  (16)

Atlikus pirmą išsamų recenzuojamą išpilstyto vandens analizę patvirtinta tai, ką aplinkosaugininkai jau seniai įtarė. Nuo gavimo iki vartotojo buteliuose išpilstytas vanduo kainuoja tarp 1100 ir 2000 kartų daugiau energijos nei vidutiniškai reikia paprastam vandentiekio vandeniui gauti, rašo sciencenow.sciencemag.org.

Išpilstyto vandens vartojimas pastaraisiais metais pakilo į neregėtas aukštumas. 2007 metais visame pasaulyje buvo parduota apie 200 mlrd. litrų vandens buteliuose, o amerikiečiams atiteko šio vandens didžiulė dalis: 33 mlrd. litrų per metus, vidutiniškai – 110 litrų žmogui.

Šis skaičius nuo 2001 metų išaugo 70 proc., o vandens buteliuose parduodama daugiau nei pieno ir alaus.

Daugelis aplinkosaugos grupių išreiškė savo susirūpinimą šiuo vandens populiarėjimu, nes įtarė, kad vandens butelio sukūrimas ir pateikimas vartotojui kainuoja kur kas daugiau energijos nei vandens įsipylimas iš čiaupo. Tačiau iki šiol niekas tiksliai nežinojo, kokia yra išpilstyto vandens kaina.

Mokslininkai aplinkosaugininkai Peteris Gleickas iš Pacific instituto bei jo kolegė Heather Cooley susumavo energiją, sunaudojamą kiekviename išpilstyto vandens gavimo, gamybos ir vartojimo etape. Jie suskaičiavo kiek energijos reikia plastikiniam buteliui pagaminti, išvalyti vandenį, užklijuoti etiketę, iškimšti butelį, nuvežti jį į pardavimo vietą bei šaldyti iki suvartojimo.

Pasak mokslininkų, du energijai reikliausi vandens gamybos etapai yra butelio gamyba ir transportavimas. Manoma, kad vien pasaulinė butelių gamybos pramonė per metus sunaudoja apie 50 mln. barelių naftos. Energijos, reikalingos išpilstyto vandens transportavimui, apskaičiavimas nebuvo toks paprastas.

Kai kurie vandens buteliai vežami nedideliais atstumais, tačiau yra ir tokių, kurie atgabenami iš tolimų valstybių, todėl didėja gabenimui reikalingos energijos poreikis. P.Gleickas ir H.Cooley nustatė, kad vanduo iš importuoto butelio kainuoja nuo 2,5 iki 4 kartų daugiau energijos nei vietinis išpilstytas vanduo, todėl neretai transportavimas energijos požiūriu yra kur kas brangesnis nei butelio gamyba. Tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Environmental Research Letters“.

Viską susumavus P.Gleickas teigia, kad 2007 metų JAV buteliuose išpilstyto vandens energetinė vertė prilygsta nuo 32 iki 54 mln. barelių naftos. Viso pasaulio išpilstyto vandens gamybai per metus sunaudojama tris kartus daugiau.

Palyginimui P.Gleickas pasiūlė įsivaizduoti, kad visi vandens buteliai yra iki ketvirtadalio užpildyti nafta.

„Jie atliko gana neprastą darbą modeliuodami vandens buteliuose energetinę pusę“, - sako aplinkos inžinierius H. Scottas Matthewsas iš Mellon universiteto (JAV), tačiau jis taip pat paminėjo, jog mokslininkai skyrė per mažai pastangų vandentiekio vandens energetinei kainai įvertinti, todėl negalima adekvačiai lyginti vandentiekio ir išpilstyto vandens. Pasak P.Gleicko, vandens valymui ir perdavimui į vandentiekio vamzdyną gali reikėti skirtingų energijos kiekių, tačiau net ir kraštutiniais brangiausiais atvejais jo kaina energijos požiūriu yra šimtus kartų mažesnė nei vandens buteliuose kaina.

Pramonės ekologas Hyung-Chul Kim iš Columbia universiteto (JAV) pažymėjo, jog analizėje neatsižvelgta į energiją, kuri sutaupoma pakartotinai panaudojant plastikinius butelius. P.Gleickas ginasi, kad šie skaičiai į jų analizę nebuvo įtraukti dėl to, jog beveik visi perdirbti geriamojo vandens buteliai tampa vonios kilimėliais, žaislais ar namų apyvokos daiktais, bet ne naujais buteliais.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (16)