Specialistai teigia, kad po žiniasklaidoje plačiai aprašomų savižudybių, ranką prieš save pakelia dar daugiau žmonių, tad žiniasklaidos įtaka savižudybių skaičiui yra akivaizdi.

Itin žalinga informacija yra vaikams, kurie laikraščių puslapiuose ar TV ekranuose mato savižudybes, kurios pateikiamos kaip geriausias problemų sprendimo būdas. Tai, specialistų teigimu, yra pats klaidingiausias kelias, kokį tik gali pateikti žiniasklaida.

Žiniasklaidos įtaka - akivaizdi

Kauno medicinos universiteto (KMU) profilaktinės medicinos katedros docentė dr. Nida Žemaitienė neabejoja, kad žiniasklaida turi įtakos savižudybių skaičiui.

„Žiniasklaida yra viena iš 6 svarbiausių priežasčių savižudybių skaičiui“, - sakė N. Žemaitienė.

Daktarės žodžius patvirtina ir statistika.

1984-1987 m. Vieną (Austrija) sukrėtė virtinė savižudybių, kurias plačiai nušvietė žiniasklaida. Specialistai įtikino dviejų didžiausių šalies dienraščių vadovus nebepublikuoti straipsnių apie savižudžius. Netrukus po šio susitarimo savižudybių skaičius sumažėjo 75 proc.

Kitas faktas užfiksuotas 1981-1982 metais Vokietijoje. Tuo metu per televiziją buvo parodytas filmas apie moksleivio savižudybę. Manoma, kad būtent šis filmas lėmė didžiulį savižudybių proveržį – savižudybių skaičius išaugo net 175 proc. Kai filmas kiek vėliau vėl buvo parodytas, savižudybių skaičius šoktelėjo 115 proc.

Žiniasklaidoje – receptai savižudybei

N. Žemaitienė daug kritikos žiniasklaidai pažėrė už savižudybių vietų nuotraukų publikavimą.

„Miestuose netrūksta mirties taškų. Žmonės kalba, kad nuo vieno ar kito pastato ar tilto nušoko ir nusižudė žmogus“, - sakė N. Žemaitienė.

Pasak specialistės, bene blogiausias ir žiauriausias žiniasklaidos bruožas – išsamus savižudybių aprašymas.

„Tai į savižudybę linkusiam žmogui yra kaip receptas. Pavyzdžiui, aprašant savižudybę kalėjime pateikiama, iš ko nuteistasis susisuko virvę, ant ko ją pririšo ir t.t. Detaliai aprašomi visi būdai, priemonės. Tuomet atsiranda didesnė rizika, kad tai gali pasikartoti“, - sakė N. Žemaitienė.

Savižudybė – ne išeitis

Žiniasklaidoje mirga antraštės „Sunkų gyvenimą iškeitė į mirtį“, „Vietoj pamokų pasirinko kilpą“, „Nusižudė seksuliai išnaudota mergina“ ir t.t. Pasak N. Žemaitienės, tokias antraštes galima suprasti, kad savižudybė – išeitis iš keblios padėties.

„Vaikai supranta – jei nenori į mokyklą yra išeitis – savižudybė. Jei žmogui atėjo sunkūs laikai – išeitis yra savižudybė ir t.t. Tačiau savižudybė nėra išeitis“, - sakė docentė.

Pasak specialistės, į savižudybę linkę žmonės susitapatina su aprašomais nusižudžiusiais asmenimis, randa socialinių ar gyvenimiškos patirties panašumų, tad skambios ir sensacingos antraštės, emocinis savižudybės sureikšminimas daro itin neigiamą įtaką.

„Žurnalistai savižudybės neturi pateikti kaip išeities iš sunkios padėties“, - sakė specialistė.

Po savižudybės – lyg šventieji

N. Žemaitienė teigė per savo darbo praktiką ne kartą pastebėjusi, kad po savižudybės žmonės vaizduojami itin teigiamai.

„Vienoje mokykloje nusižudė ne itin pavyzdingu elgesiu garsėjusi mergaitė. Tačiau po savižudybės visi apie ją kalbėjo tik iš gerosios pusės. Staiga įvyko virsmas – iš „blogietės“ ji tapo „geriete“, - sakė KMU atstovė.

Nusižudžius vaikui per ne vieną TV laidą rodoma jo buvusi mokykla, suolas, kuriame mokėsi, kalbinami jo bendraklasiai, artimieji. Staiga nusižudęs asmuo atsiduria dėmesio centre.

„Turbūt kiekvienas vaikas nori atsidurti dėmesio centre, tad savižudybės romantizavimas ir išaukštinimas skatina bendraamžius pakelti prieš save ranką.“, - sakė N. Žemaitienė.

„Taip, apie mirusius reikia kalbėti pagarbiai, tačiau savižudybė turi būti smerkiama“, - teigė specialistė.

Šokiruojanti statistika

Lietuva išlieka tarp pirmaujančių pasaulio šalių pagal savižudybių skaičių. Atrodo, kad žmonės su šiuo „titulu“ jau apsiprato ir niekas tuo nesistebi.

Tačiau didelį nerimą kelia savižudybių toleravimas jaunimo tarpe.

Po moksleivių apklausos 1994 m. paaiškėjo, kad 36,6 proc. vaikų mano, kad žmogus turi teisę pakelti ranką prieš save. 2002 m. atlikus analogišką apklausą rezultatai šokiravo – savižudybę toleruoja net 62,5 proc. moksleivių.

2006 m. šis rodiklis kiek sumažėjo, tačiau išliko neraminantis – 59,6 proc.

Akivaizdi žiniasklaidos įtaka matyti ir apklausus į savižudybę linkusius vaikus – 64 proc. berniukų ir 80,7 proc. mergaičių tiksliai žinojo, kokį savižudybės būdą pasirinktų.

„Kol kas Lietuvoje yra daugiau blogų pavyzdžių kaip nušviečiama savižudybė, tačiau padėtis pamažu gerėja. Anksčiau gerų pavyzdžių apskritai nebuvo“, - reziumavo N. Žemaitienė.

Psichologinės pagalbos telefonai

Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami

Psichologinė pagalba internetu

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt  

Komentarai (26)