Astronomai aptiko vieną iš pačių seniausių stebėtų Visatos darinių – neaiškią ir paslaptingą „dėmę“ (Video)  (20)

Paslaptingas objektas neoficialiai vadinamas keistoku „dėmės“ arba „lašo“ (Blob) pavadinimu, buvo pastebėtas tarptautinės astronomų komandos analizuojant teleskopo Subaru gautus duomenis.


Įdomu tai, jog objektas nuo mūsų nutolęs apytiksliai per 12,9 milijardų šviesmečių. Turint omenyje, jog kosmose šviesmetis žymi ne tik atstumą, bet ir objekto amžių metais, vadinasi šis paslaptingas radinys susiformavo beveik tuoj pat (skaičiuojant Visatos masteliais) po Didžiojo sprogimo (jeigu ši teorija apie Visatos gimimą yra teisinga). Taigi, tai reiškia, jog objekto amžius yra tikrai solidus ir pretenduoja į pačius seniausius mokslininkų stebėtus kosminius objektus.

Oficialiai šį „dėmė“ pavadinta Himiko vardu – tai Japonijos ir Kinijos legendose sutinkama paslaptinga karalienė.

Objekto skersmuo siekia 55 tūkstančius šviesmečių, o tai prilygsta šiuolaikinių galaktikų dydžiui. Tai trikdo astrofizikus, nes iki šiol buvo manoma, jog prieš tiek daugybę metų (Visatos amžius tuomet siekė apie 800 milijonų metų) panašaus stambumo objektų negalėjo būti – jie turėjo susiformuoti kiek vėliau, susijungiant į bendrą visumą mažesnių apimčių objektams.

Tyrimui, aprašytam moksliniame žurnale Astrophysical Journal, vadovavęs Karnegi observatorijos (Carnegie Observatories) mokslininkas Masami Ouchi pasakojo, jog radinys (tiksliau toji dalis, kurią pavyko pamatyti) – tai didžiulis dujinis „kažkas“, spinduliuojantis specifinio dažnio bangas.

Iš pradžių objektas aptiktas su Havajuose esančiu Subaru teleskopu, o kai paaiškėjo, jog radinys neįprastai toli, į jį buvo nukreipti dar keletas antžeminių ir orbitinių teleskopų. Bendri stebėjimų duomenys leido įvertinti objekto masę, kuri pasirodė bent 10 kartų didesnė nei bet kurio kito žinomo šios epochos objekto.Vertinant labiau apčiuopiamais masteliais, objekto masė didesnė už Saulės 40 milijardų kartų, rašoma BBC straipsnyje.

Kol kas tyrėjai gali tik spėlioti, ką jiems pasisekė pastebėti. Arba atsitikrinai pastebėtas labai retas tų laikų Visatos reiškinys – tikrai stambios galaktikos formavimasis, galėjęs įvykti susidūrus dviem mažesnėms galaktikoms, arba prie struktūros susidarymo prisidėjo stambi juodoji skylė.

Šiaip ar taip, „dėmė“ niekaip netinka į dabartinį standartinį kosmologinį modelį pagal savo amžių, tad Masami Ouchi mano, jog yra du galimi atradimo interpretavimo keliai: „arba pirmųjų galaktikų formavimosi modeliai nėra teisingi, arba prieš mūsų akis kažkas tikrai unikalaus“.

Nors mokslininkai turi įvairių hipotezių, kas galėjo nutikti šiame Visatos kampelyje beveik prieš 13 milijardų metų, tačiau tikrai aiškaus supratimo dar niekas neturi. Plačiau apie radinį galima paskaityti Karnegi observatorijos spaudos pranešime.

Priminsime, jog astronomams yra pasisekę aptikti panašaus amžiaus galaktikų, tačiau kol kas nei viena iš jų nebuvo tokio dydžio – tuo laikotarpiu galaktikų formavimasis buvo tik prasidėjęs.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (20)