Netikėtas kamieninių ląstelių elgesys kosmoso sąlygomis  (9)

Iki šiol mokslininkus labiausiai domino kosmoso įtaka visam žmogaus organizmui. Detalesni tyrimai būdavo atliekami nebent siekiant nustatyti imuninės sistemos veiklos pokyčius. Tačiau dabartinis tyrimas jau kalba apie tai, jog mokslininkams tampa įdomu kaip kosmosas gali veikti pavienes žmogaus organizmo daleles.

Naujojo Pietų Velso universiteto biologai, vadovaujami Brendan Burns, pradėjo tyrimus, kurių tikslas išsiaiškinti kaip mikrogravitacija gali paveikti embrionų kamienines ląsteles. Tyrimų eigoje paaiškėjo netikėtas kamieninių ląstelių gaminamų baltymų elgesys.

Mokslininkai neturėdami galimybės tyrimų atlikti realiomis kosmoso sąlygomis, kreipėsi pagalbos į NASA agentūrą. Pastaroji tyrimams pagamino specialų indą, į kurį buvo patalpintos embrioninės kamieninės ląstelės (embryonic stem cell). Eksperimento metu indas išsukamas taip, jog jo viduje susidaro labai panašios sąlygos, kurias kosmonautai patiria artimojo kosmoso orbitoje. Tokiu būdu biologams tarsi pasisekė ląsteles kuriam laikui „nuskraidinti“ į kosmosą.

Vėliau mokslininkai kruopščiai izoliavo, ištyrė ir sulygino baltymus, kuriuos gamino įprastinės ir „kosminės“ kamieninės ląstelės. Tyrimų eigoje paaiškėjo, jog 75 % „mikrogravitacinių“ baltymų nesusitikdavo ląstelėse, užaugintose normalios gravitacijos sąlygomis.

„Kosminiai“ baltymai turėjo junginį, atsakingą už kaulų tankio sumažėjimą (kitaip sakant, žmogaus kūne būtų prasidėjusi osteoporozė). Be to, mokslininkai pastebėjo, jog gaminama žymiai mažiau baltymų, turinčių antioksidantų savybių – vadinasi tuo pačiu padidėja ląstelių DNR pažeidimų tikimybė.

„Dauguma tyrimų atliekama siekiant nustatyti mikrogravitacijos poveikį imuninei sistemai, tačiau praktiškai niekas netyrinėja šio poveikio ląstelių lygyje. Tai mes laikome didele klaida“, - pasakoja Brendan Burns ir priduria, jog sekančiuose tyrimuose jo komanda bandys nustatyti, kokie konkrečiai genai lemia pastebėtus baltymų pokyčius.

Mokslininkai įsitikinę, jog šie tyrimai padės geriau suvokti, kokios gi konkrečios priežastys lemia neigiamą kosmoso poveikį astronautų sveikatai, ypač kaulų retėjimą bei raumenų masės mažėjimą.

„Jeigu tyrimas tikrai buvo atliktas teisingai ir 75% baltymų ekspresija vyko kitokiu principu, ypač jei į jų sudėtį įėjo taip vadinami morfogeniniai kaulų genai (BMP), tai šis atradimas turės labai didelę reikšmę mokslui“, - tvirtina Kvinslendo universiteto profesorius Ernst Wolvetang.

Jis taip pat pažymėjo, jog biologai iki šiol tyrinėjo funkcinį kaulų ląstelių elgesį, tačiau niekas iki šiol neanalizavo šias ląsteles gaminančio mechanizmo veiklos pokyčius mikrogravitacijos sąlygomis. „Tačiau aš nesu tvirtai įsitikinęs, jog šie tyrimų rezultatai turės didelę įtaką kosmonautams - suaugusio žmogaus kauluose embrioninių kamieninių ląstelių jau nėra“, - priduria profesorius.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (9)