Internetas Lietuvoje virsta mūšio lauku  (47)

Lietuvoje internetą tiekia net 107 bendrovės ir kone visos jų žada „didžiausią spartą už mažiausią kainą“.


Atkaklioje konkurencinėje kovoje traukiamas pagrindinis ginklas – šviesolaidinis internetas.

Išsiveržėme į lyderius

Pasakyk, kokios spartos internetą turi, pasakysiu, kas esi – taip vis dažniau juokaujama virtualioje erdvėje. Lietuvoje internetą galima rasti kas antruose namuose, tačiau jo greitis tenkina ne kiekvieną vartotoją. Šiandien jau nebepakanka interneto, kurio sparta leidžia tik elektroniniu paštu persiųsti nuotrauką. Pastaraisiais metais šalyje itin sparčiai pradėtos diegti moderniausios pasaulyje šviesolaidinės technologijos, leidžiančios užtikrinti 100 ir daugiau megabitų (Mb) per sekundę greitį. Šios pastangos pasaulyje neliko nepastebėtos.

Praėjusį mėnesį Lisabonoje (Portugalija) vykusioje tarptautinėje „FTTH Council Europe“ (šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinančios organizacijos) konferencijoje paskelbta, kad Lietuva pagal namų ūkių, prisijungusių prie interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis, skaičių pirmą kartą tapo lydere Europoje.

Tokia Lietuvos sėkmė, kaip sakė „FTTH Council Europe“ generalinis direktorius Hartwigas Tauberis, nėra atsitiktinė. Mūsų šalyje susiklostė palankios sąlygos, nes daug lietuvių gyvena daugiabučiuose, kuriuose įvesti šviesolaidinį internetą nėra taip sunku. Sakykim, Didžiojoje Britanijoje, kur daug privačių namų, šviesolaidinių technologijų plėtra nėra tokia sparti. Be to, nuopelnai tenka ir vietos telekomunikacijų bendrovėms, intensyviai investavusioms į šviesolaidinį internetą: „Teo“, „Penki kontinentai“, „Balticum“, „Dokeda“, „Telerena“, „Vyginta“, „Mikrovisatos TV“.

Įšoko į traukinį

Vienos rinkos lyderių – bendrovės „Teo“ – atstovai Lisabonoje priėmė sveikinimus Lietuvos įvertinimo proga. Vis dėlto „Teo“ Tinklo technologijų tarnybos vadovas Darius Didžgalvis pripažino, kad didžiausia telekomunikacijų bendrovė vėliau už konkurentus pradėjo diegti šviesolaidinį internetą.

„Mes, galima sakyti, įšokome į nuvažiuojantį traukinį, bet mūsų traukinys yra daug modernesnis“, – tvirtino „Teo“ atstovas.

Iš viso bendrovė per 2,5 metų į šviesolaidinio interneto infrastruktūrą investavo 160 mln. litų. Vien per 2009-uosius „Teo“ investicijos siekė 50 mln. litų.

Šiuo metu per 60 tūkst. „Teo“ klientų yra prisijungę prie šviesolaidinio interneto, per 2010-uosius tikimasi jų skaičių padidinti iki 100 tūkst. Galimybę prisijungti prie sparčiausio interneto šių metų pabaigoje turės 460 tūkst. namų ūkių. Vilniuje metų pabaigoje apie 95 proc. daugiabučių gyventojų galės įsivesti šviesolaidį internetą. Penkiuose didžiuosiuose miestuose šis rodiklis sieks 78 proc.

Vienu žingsniu pirmyn

D. Didžgalvis neabejojo, kad po 5–10 metų šviesolaidis bus dominuojanti ir standartinė interneto technologija. Tad duomenų perdavimo sparta ir, žinoma, kaina bus pagrindiniai argumentai, kuriais interneto tiekėjai mėgins privilioti kuo daugiau klientų. Konkurencinė kova, kurioje mojuojama šviesolaidinio interneto ginklais, ypač suintensyvėjo.

Vasario pradžioje bendrovė „Mikrovisatos TV“ pranešė, kad klientai pirmieji šalyje už 99 litus per mėnesį gali naudotis 200 Mb/s spartos internetu. Per ketverius metus bendrovė „Mikrovisatos TV“ į naujos kartos prieigos šviesolaidinį tinką investavo beveik 23 mln. litų. Jo galimybėmis gali naudotis 95 proc. Kauno miesto daugiabučių gyventojų.

Beje, Kaunas – vienas iš trijų pasaulio miestų, galinčių didžiuotis greičiausiu ir kokybiškiausiu interneto ryšiu. Laikinoji sostinė, anot Oksfordo (Didžioji Britanija) universiteto tyrėjų, pagal ryšio kokybę nusileidžia tik Japonijos miestams Jokohomai ir Nagojai.

Šviesolaidis – tik iš „Teo“?

Rinkos lyderė „Teo“ savo ateitį taip pat sieja su šviesolaidiniu internetu. D. Didžgalvis pripažįsta, kad šioje srityje jaučiama vis didesnė konkurencinė įtampa.

200 Mb/s spartos internetą savo klientams nuo šio mėnesio siūlo ir „Teo“ (mėnesinis mokestis – 99 litai). Tiesa, šiai bendrovei, bent jau Kaune, dar teks daug nuveikti vejantis konkurentus.

„Vartotojų dėmesį stengsimės atkreipti savo paslaugų kokybe. Sakykim, kabelinės televizijos, siūlančios ir analoginę televiziją, negali užtikrinti tokios kokybės kaip raiškiosios televizijos. Jų ir interneto paslaugos yra ribotų galimybių, nes sparta nedidelė. O „Teo“ iš kitų konkurentų išsiskiria papildomomis didesnės pridėtinės vertės paslaugomis", – tvirtino „Teo“ Tinklo technologijų tarnybos vadovas.

Didžiausios telekomunikacijų bendrovės atstovai įrodinėja, kad tikrąjį šviesolaidinį internetą iki pat gyventojų būsto (FTTH (angl. – fiber to the home) technologija) atveda tik „Teo“.

"Daug konkurentų akcentuoja, kad atveda šviesolaidinį internetą, tačiau jo iš tiesų vartotojas negauna", – tikino D. Didžgalvis.

Dauguma interneto tiekėjų šviesolaidinį kabelį esą atveda tik iki daugiabučių (FTTB (angl. – fiber to the building) technologija), o iki butų nutiesiamas pigesnis varinis kabelis, kuriuo perduodamų duomenų greitis gana ribotas.

Abejonės dėl kainos

Martynas Žilionis, „Penkių kontinentų“ grupės atstovas spaudai, „Teo“ metamus priekaištus vadino nepagrįstais: „Penkių kontinentų“ komunikacijų centras tiek FTTH, tiek FTTB technologiją naudoja jau kur kas ilgiau nei daugelis kitų operatorių. Mūsų bendrovė šviesolaidinio interneto technologiją pradėjo naudoti dar 1998 m.“

Jis pripažino, kad interneto prieigos tiekėjų konkurencija kiekvienais metais vis didesnė. „Kartais ji peržengia sveiko proto ribas ir atsiduria ties teisėtų veiksmų ir konkurencijos įstatymų pažeidimų riba. Ypač kai viena veikla (pvz., fiksuotoji telefonija) subsidijuojama kita veikla (interneto ryšys). Tarkime, tam tikrą laikotarpį klientui pasiūlomas 1 lito abonementinis mokestis, taip siekiant jį pervilioti iš kito tinklo. Akivaizdu, kad 1 litas nepadengia ryšio tiekimo sąnaudų, vadinasi, jos kompensuojamos iš kitų veiklų. Kas turi daugiausia galimybių taip manipuliuoti paslaugos kainomis – niekam ne paslaptis“, – užuominomis kalbėjo „Penkių kontinentų“ atstovas.

Konkurencinį pranašumą, anot pašnekovo, suteikia ne tiek šviesolaidis, kiek juo pasiekiama paslaugų kokybė – ypač interneto greitaveika, informacijos keliavimo greitis.

„Šviesolaidžiu tiekiamas ne tik internetas, bet ir teikiamos kitos interaktyvios paslaugos – IP televizija, telefonija, išmaniųjų namų ir kt. Suprantama, kuo operatorius turi daugiau interneto klientų, tuo daugiau gali pritraukti ir potencialių kitų paslaugų vartotojų“, – tikino M.Žilionis.

Skaičiai ir faktai

2009 m. pabaigoje Lietuva, pasiekusi 18 proc. šviesolaidinio ryšio skvarbą, aplenkė anksčiau dešimtuko aukščiausiose vietose dominavusias valstybes – Švediją (12 proc.), Norvegiją (11 proc.), Slovėniją (10 proc.). Pasaulyje Lietuva užima 5-ą vietą – mūsų šalį aplenkė tik Pietų Korėja, Japonija, Honkongas ir Taivanas.

Europoje šviesolaidinį internetą iš viso naudoja 2,5 mln., o įskaitant Rusiją – 3,5 mln. žmonių. Dauguma vartotojų (77 proc.) yra septyniose šalyse: Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Danijoje.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 50 interneto paslaugų teikėjų, galinčių pasiūlyti savo abonentams prisijungti prie interneto šviesolaidine ryšio linija. 2009 m. pabaigoje namų ūkių, prisijungusių prie interneto šviesolaidinėmis ryšio linijomis, skaičius Lietuvoje siekė 254 tūkst.

Preliminariais RRT duomenimis, iš viso 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo apie 794 tūkst. interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas. Abonentų, naudojančių fiksuotąsias plačiajuosčio ryšio technologijas, skaičius 2009 m. pabaigoje sudarė 634 tūkst., iš kurių didžioji dalis plačiajuosčio ryšio paslaugas gavo šviesolaidinėmis ryšio linijomis (40 proc.) ir xDSL tinklais (36 proc.).

Abonentų pasiskirstymas pagal naudojamas fiksuotąsias technologijas plačiajuostei prieigai Lietuvoje (proc.):

  • šviesolaidinėmis ryšio linijomis 40,08
  • belaidžio ryšio linijomis 10,89
  • kabelinės televizijos tinklu 8,33
  • vietiniais tinklais (LAN) 4,5
  • xDSL 35,98
  • skirtąja linija 0,22

Šaltinis: RRT

Aut. teisės: Vilniaus diena
Autoriai: Lina Navickaitė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (47)

Susijusios žymos: