Kuo ypatingi vokiečių kilmės MiG-29, kuriuos Lenkija perduoda Ukrainai – kodėl reikėjo Berlyno leidimo? (1)
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje vokiški MiG-29 buvo modernizuoti, tačiau dėl technologinio atsilikimo jie buvo parduoti lenkams už simbolinį 1 eurą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Balandžio 13 dieną Lenkija kreipėsi į Vokietiją, prašydama leisti perkelti Ukrainai naikintuvus MiG-29, kurie 2000-ųjų pradžioje buvo perduoti lenkams. „Rytų Vokietijos“ lėktuvai skiriasi nuo pagrindinės versijos, rašo „Defense Express“.
Vokietija jau pritarė naikintuvų MiG-29 perdavimui Ukrainai. Šie lėktuvai, kaip sakė Ukrainos oro pajėgos, galės padidinti Ukrainos naikintuvų pajėgumus. Be to, žinoma, kad vokiški orlaiviai buvo modernizuoti.
1990 metų spalį, susivienijus Vokietijai, 29 naikintuvai MiG-29 buvo paveldėti iš Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR), kuri juos įsigijo iš SSRS 1988-1989 metais. Jie buvo diskoluoti netoli Lenkijos esančiame Peršeno mieste. Tuometinė vadovybė nusprendė pasilikti 24 MiG, jie buvo sujungti į 73-iąjį naikintuvų pulką (vok. Jagdgeschwader). Tuo metu naikintuvai vis dar buvo laikomi technologiškai pažangiais ir moderniais, todėl MiG-29 pilotavo geriausi Vokietijos pilotai.
Per ateinančius 8 metus naikintuvai buvo modernizuoti. Vokietija netgi sukūrė bendrą įmonę su rusais „MiG Aircraft Product Support GmbH“ (MAPS), kurioje vokiečiams priklausė 51 proc. akcijų. Vykdant MAPS projektą, lėktuvai buvo modifikuoti:
- pridėta palydovinės navigacijos įranga;
- Vakarietiško stiliaus „draugo-priešo“ atpažinimo sistema;
- TACAN radijo aparatūra.
Vėliau, 1998 m., lėktuvuose buvo įdiegta galimybė sumontuoti papildomus 550 litrų talpos kuro bakus, o variklio tarnavimo laikas iki kitos techninės priežiūros taip pat buvo padidintas nuo 900 valandų iki 1200. Lėktuvai buvo pažymėti MiG-29G ir MiG-29TG. Būtent dėl šių patobulinimų Lenkija turėjo gauti leidimą reeksportuoti naikintuvus į Ukrainą, nes juose formaliai yra dalis vokiškų technologijų.
Kartu pažymima, kad naikintuvų veikimo metu paaiškėjo, kad MiG-29 negali atlikti visų užduočių kaip planuota. Iš pradžių NATO šalys norėjo surengti bendras pratybas, kad sovietų lėktuvai atliktų agresorių vaidmenį. Tačiau NATO MiG visavertės kovinės eksploatacijos metu buvo atskleisti trūkumai:
- orlaiviai negalėjo gauti duomenų tiesiogiai iš ore esančio AWACS orlaivio;
- borto įranga neužtikrino reikiamo informuotumo lygio.
Galutinį „vokiškų“ MiG-29 likimą nulėmė istorija, kai NATO norėjo įtraukti šiuos orlaivius į užduotis vykdant karo veiksmus prieš Jugoslaviją 1999 m., tačiau negalėjo. Nes dėl nesugebėjimo automatiniu režimu gauti duomenų iš AWACS lėktuvų šie naikintuvai tik trukdytų NATO kovinėms operacijoms. O „draugiškos ugnies“ galimybės taip pat niekas neatmetė, nes serbai bandė panaudoti ir savo MiG-29.
Todėl Vokietija 2003–2004 metais savo MiG-29 pardavė lenkams už simbolinį už 1 eurą. Nes būtent taip Vokietijos oro pajėgos įvertino tikrąją šių lėktuvų kovinę vertę. Be to, jau tuo metu technologinis F-16 pranašumas tapo akivaizdus.
