26 terabitai per sekundę – įveikiama sparta šiuolaikinėms ryšio linijoms  (9)

Vokietijoje esančio Karlsruės Technologijos instituto Vokietija mokslininkai pasiekė naują duomenų perdavimo šviesolaidžio linijomis greičio rekordą – 26 terabitų per sekundę greitį.

Mokslininkai eksperimento metu didesniu nei 50 kilometru atstumu su vienu lazerio šviesos pluoštu sėkmingai išsiuntė koduotų duomenų paketą. Perdavimo metu klaidų nepasitaikė, tad priėmimo įrenginyje duomenys buvo sėkmingai iškoduoti. Didžiausia ryšio sparta eksperimento metu siekė 26 Tb/s – tai didžiausias kada nors vieno lazerio spinduliu per vieną sekundę persiųstas duomenų kiekis, rašoma „Physorg.com“ svetainėje.

Tiesa, mokslininkų eksperimento rezultatai bendruoju atveju nėra rekordiniai – dviems nepriklausomoms tyrėjų grupėms šį pavasarį jau pavyko peržengti simbolinę 100 terabitų per sekundę duomenų perdavimo šviesolaidžiu greičio ribą. Abiem atvejais naudota iš esmės patobulinta duomenų perdavimo technologija, netaikoma dabartiniuose optiniuose tinkluose.

Šiuo metu telekomunikacijų tinkluose plinta pirmosios 100 Gb/s spartos (0,1 Tb/s) ryšio linijos, komerciniam naudojimui kuriamos 400–1000 Gb/s ryšio sistemos. Tad šioje srityje dirbančių mokslininkų pasiekimai yra toli priešakyje, atverdami kelią praktiniam itin spartaus ryšio kanalų naudojimui.

Kalbant vaizdžiau, tokia duomenų perdavimo sparta suteikia galimybę persiųsti šviesolaidžiu 700 DVD diskų turinį per vieną sekundę. Arba vienu metu perduoti iki 400 milijonų telefono pokalbių. „Niekam to anksčiau nereikėjo, tačiau šiandien situacija jau kitokia“, – sakė eksperimentui vadovavęs profesorius J. Leutholdas, turėdamas mintyje internete populiarėjančias videotransliacijas, kurioms reikalinga didelė duomenų linijų perdavimo sparta.

Dabartinis rekordas remiasi nauja duomenų kodavimo technologija. Prof. J. Leutholdo vadovaujami specialistai naudojo ortogonalaus dažninio tankinimo (OFDM) moduliaciją, kuri jau palyginti ilgai naudojama mobiliojo ryšio sistemose. Pasak profesoriaus, mokslininkai turėjo susidoroti su sudėtingu iššūkiu – paspartinti duomenų kodavimo ir perdavimo procesą ne 1000, bet beveik milijoną kartų.

„Mūsų rezultatai patvirtino, kad fizikinė spartos riba nėra pasiekta net itin didelio duomenų perdavimo greičio atveju“, – pasiekimus aiškino prof. J. Leutholdas, turėdamas mintyje nuolat augantį internetu siunčiamos informacijos kiekį.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(1)
(-1)

Komentarai (9)