Vulkaniniai debesys ir skrydžių saugumas: ar ne per didelės baimės akys?  (8)

Oro bendrovės užsimojo įrodyti, kad skrydžiai dėl sklindančių vulkaninių dulkių atšaukiami beprasmiškai, ir sieks pakeisti skrydžių atšaukimo tvarką.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Praėjusį mėnesį Islandijoje pūškuoti pradėjęs ugnikalnis vėl, kaip ir praėjusiais metais, sujaukė oro uostų darbą: dėl kietųjų dalelių, sklindančių virš Europos, buvo atšaukta per tūkstantį skrydžių Vokietijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, po keliasdešimt skrydžių atšaukė ir Švedijos, Norvegijos bei Danijos oro uostai.

Oro bendrovės užsimojo įrodyti, kad skrydžiai atšaukiami beprasmiškai, nes esą dalelių matavimai nėra tikslūs, o jų keliamas pavojus – pernelyg išpūstas, tad esą laikas pakeisti skrydžių atšaukimo tvarką.

Priminsime, kad šiuo metu taisyklės reikalauja, jog skrydžiai būtų atšaukti tuo atveju, jei lėktuvui tenka kirsti didžiausio tankio kietųjų vulkaninių dalelių debesį.

Pavojus tikras?

Mokslininkų teigimu, šios kietosios dalelės gali rimtai sutrikdyti lėktuvo variklio darbą. Oro erdvės tyrimų bendrovės „Eurocontrol“ atstovas Brianas Flynnas tikina, kad pavojus lėktuvams dėl dalelių yra itin rimtas. Tai įrodo ir anksčiau pasitaikę lėktuvų gedimai. Pavyzdžiui, 1982 m. po Indonezijos vulkano išsiveržimo į dulkių debesį pateko „British Airways“ lėktuvas. Dėl dalelių perkaitę sustojo visi keturi jo varikliai, ir lėktuvas iš 11 km aukščio krito iki 3,7 km aukščio, kol varikliai atvėso ir vėl pradėjo veikti. 1989 m. sugedo KLM lėktuvas ir buvo nutupdytas avariniu būdu. Jo turbinose rasta 80 kg vulkaninių pelenų.

Pernai, išsiveržus Islandijos ugnikalniui, gedimų buvo nustatyta per pelenus skridusiame mokomajame Suomijos oro linijų lėktuve „Boeing F-18″, o kiek vėliau – ir viename Didžiosios Britanijos lėktuve.

Vis dėlto oro bendrovių atstovai tikina, kad aklai bijoti vulkaninių dalelių nėra pagrindo. Jie remiasi civilinės aviacijos saugumo ekspertės iš Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Florence Rousse argumentais, kad lėktuvui kylantis pavojus priklauso ne vien nuo dalelių koncentracijos, bet ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, to, kiek laiko lėktuvas skrenda per vulkaninį debesį.

Tad gegužės pabaigoje dvi Europos skrydžių bendrovės – Airijos „Ryanair Holdings Plc“ ir Didžiosios Britanijos „British Airways“ nusprendė inicijuoti skrydžių atšaukimo tvarkos dėl dalelių pokyčius, nes esą pagal šią tvarką neatsižvelgiama į F. Rousse paminėtas „lengvinančias aplinkybes“.

„British Airways“ valdybos narys Willie Walshas pareiškė, jog netiki vulkaninių debesų žemėlapiais, ir neabejoja, kad ten, kur pažymėta didžiausia dalelių koncentracija, tų dalelių gali visai nebūti. Tad kompanija kreipėsi į Didžiosios Britanijos civilinės aviacijos tarnybą, prašydama leidimo jos lėktuvui „Airbus SAS A320″ atlikti bandomąjį skrydį į „raudonąją zoną“ – didžiausios koncentracijos dalelių debesį.

Šio bandomojo skrydžio, trukusio 45 minutes, rezultatai parodė, kad iš tiesų dalelių koncentracija nebuvo pavojinga. Įrodyta, kad dviejų variklių lėktuvas visiškai sėkmingai praskrido virš Škotijos, kur tuo metu neva buvo didžiausias kietųjų dalelių tankis, tačiau net skrydžio metu atlikti baroskopiniai tyrimai parodė, jog dalelių į lėktuvo variklį nepateko.

Remdamasi šiomis išvadomis kompanija sieks pakeisti iki šiol galiojančią skrydžių atšaukimo tvarką ir tikisi tam gauti vyriausybės pritarimą.

Tiesa, Didžiosios Britanijos transporto sekretorius Philipas Hammondas patikino, kad net jei tvarka bus sušvelninta, šalyje ir toliau svarbiausia bus ne oro bendrovių pelnas, o keleivių saugumas, tačiau ir jis pritaria nuomonei, jog baimė dėl pelenų gali būti pernelyg išpūsta. Ph. Hammondas neabejoja: jau vien tam, kad skrydžių bendrovės nemanytų, jog jų patiriami nuostoliai beprasmiai, būtina atlikti kur kas nuodugnesnius tyrimus, aiškinantis, ar vulkaninės dalelės iš tiesų tokios pavojingos lėktuvams.

Nuostoliai – milijardiniai

Nuostoliai, kuriuos dėl vulkaninių dulkių debesų patiria oro bendrovės, iš tiesų įspūdingi. Štai praėjusiais metais dulkės iš kito Islandijos vulkano uždarė bemaž visą Europos oro erdvę: Tarptautinės oro transporto asociacijos skaičiavimais, per šešias dienas buvo atšaukta apie 100 tūkst. skrydžių, o bendri nuostoliai siekė 1,7 mlrd. JAV dolerių.

O kur dar skrydžių bendrovių akcijų vertės šokinėjimas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę IAG grupės, kurią sudaro „British Airways“ ir Ispanijos bendrovė „Iberia“, akcijų vertė 7 proc. smuko jau po pirmųjų pranešimų, kad Europos link atslenka vulkaninis debesis.

Keturios priežastys, kodėl dalelės kelia grėsmę lėktuvams

  • Dalelės gali uždengti ekrano skydą ir „apakinti“ pilotą, tai pražūtinga leidžiantis mechaniniu būdu. Dalelės taip pat gali pažeisti fiuzeliažą arba nusileidimo žibintus.
  • Dalelės gali pažeisti Pito vamzdelius, o tai savo ruožtu sugadina lėktuvo greičio indikatorius.
  • Vulkaninės dalelės turi įkrovos, o tai gali sutrikdyti radijo ryšį.
  • Stambios vulkaninės dalelės gali būti įsiurbtos į lėktuvo variklį ir išsilydžiusios prilipti prie variklio sienelių, nes šios dalelės lydosi esant maždaug 1100 laipsnių pagal Celsijų, o variklyje temperatūra siekia apie 1400 laipsnių.
Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Veidas.lt
Veidas.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)