IBM: lustai galvos kaip žmonių smegenys (0)
Kompiuteriai, kaip ir žmonės, gali mokytis. Tačiau kai „Google“ siūlosi pabaigti įrašą paieškos eilutėje paspaudus vos kelis klavišus ar mobilusis telefonas prognozuoja žodžius, rašant žinutę, tai tik labai ribota žmogaus smegenų galimybių imitacija. Tuo tarpu IBM skelbia jau sukūrusi du lustų prototipus, gebančius duomenis apdoroti panašiai, kaip tai daro žmogaus smegenys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sunkumai mokant kompiuterį elgtis kaip žmogaus smegenys, iškyla technologiniame ir fiziologiniame lygmenyje, derinant kompiuterių ir neurologijos mokslų galimybes. Tačiau IBM mokslininkai tvirtina, kad žengė svarbų žingsnį į priekį, bandydami sujungti šiuos du pasaulius. Ketvirtadienį IBM paskelbė, kad sukūrė du lustų prototipus, kurie, pasak mokslininkų, duomenis apdoroja panašiau, kaip žmogaus smegenys, o ne kaip dabartinių asmeninių kompiuterių ir superkompiuterių lustai. IBM dirbtinį intelektą tikisi panaudoti realaus pasaulio signalams – temperatūrai, garsui ir kitiems – apdoroti ir juos perduoti kompiuteriams suprantamu formatu.
Šie lustai yra svarbus žingsnis pirmyn vykdant šešerių metų trukmės projektą, kuriame dalyvauja 100 mokslininkų ir kuriam JAV agentūra DARPA (Defence Advanced Research Projects Agency) jau skyrė 41 mln. dolerių. IBM taip pat investavo neskelbiamą sumą pinigų. Žinoma, jog lustų prototipai naudoja lygiagretaus informacijos apdorojimo principą. Tai yra svarbu apdorojant grafinius vaizdus ir dirbant su didžiuliais duomenų kiekiais. Kol kas IBM lustai panaudojami nelabai sudėtingiems tikslams – sumodeliuoto automobilio vairavimui labirinte ar žaidžiant žaidimą „Pong“. Gali būti, kad dar prireiks bent kelerių metų ar net dešimtmečio, kol šie lustai iš laboratorijos pateks į tikrus produktus.
Tačiau svarbu ne tai, ką lustai daro, o tai, kaip jie tai daro, tvirtina Wisconsino universiteto (JAV) psichiatrijos profesorius Giulio Tononi, dalyvavęs minėtame IBM projekte. Tikimasi, kad esminė naujų gaminių savybė bus lustų gebėjimas prisitaikyti prie tokių informacijos tipų, kuriems jie nebuvo konkrečiai užprogramuoti.
Technologijų specialistai jau seniai svajojo, kad kompiuteriai gebėtų mokytis kaip žmonės. Išmanusis telefonas ar „Google“ tarnybinės stotys gali būti užprogramuoti taip, kad remdamiesi praeities veiksmais, prognozuotų tam tikrą jūsų elgesį. Tačiau IBM ir kitų bendrovių bei universitetų tiriami metodai, labiau susiję su „kognityvine kompiuterija“, gali padėti sukurti lustus, gebančius prisitaikyti prie netikėtos informacijos.
„IBM Research“ projektų vadovas Dharmendra Modha sako, jog dalis naujųjų lustų ląstelių elgiasi tarsi skaitmeniniai „neuronai“ ir „sinapsės“, todėl skiriasi nuo kitų lustų. Kiekvienas „branduolys“, arba duomenų apdorojimo centras, atlieka skaičiavimo, duomenų perdavimo ir atminties funkcijas. „Kuriant šiuos lustus, reikėjo atsisakyti praktiškai visko, ką žinojome apie tokių lustų kūrimą. Pats esminis skirtumas yra tai, kad atmintis ir procesorius yra vienoje vietoje. Be to, visi procesai intensyviai skaidomi į lygiagretaus apdorojimo kanalus“, – sakė Dharmendra Modha.
Vykdydami tą patį projektą, IBM mokslininkai 2009 metais paskelbė, kad superkompiuteriu sugebėjo sumodeliuoti katės smegenų žievinę sritį, atsakingą už pagrindinius mąstymo procesus. 2006 metais IBM skelbė sumodeliavusi apie 40 proc. pelės smegenų, 2007 metais – apie visų žiurkės smegenų sumodeliavimą, o 2009 metais – ir apie 1 procento žmogaus smegenų žievinės dalies sumodeliavimą. Kompiuterio, pasižyminčio žmogaus smegenų gebėjimais, artimiausiu metu dar nereikėtų tikėtis. Tačiau, pasak D. Modhos, naujausias pasiekimas yra svarbus žingsnis pirmyn.
„Visa tai keičia požiūrio tašką iš „O kas jeigu…“ į „O kas dabar?“. Šiandien įrodėme, kad tai yra įmanoma. Buvo daug skeptikų, jų bus ir dar daugiau, tačiau šis pasiekimas tam tikra prasme užbaigia pirmą inovacijų ciklą“, pasakojo D. Modha.