Dirbtinis intelektas ir jausmingieji robotai  (2)

Kaip sukurti dirbtinį arba sintetinį intelektą? Šis klausimas kamuoja mokslininkus ne vieną dešimtmetį. Tačiau kiti mokslininkai, ir ne tik jie, svarsto, ar tą verta daryti.


Mat egzistuoja tikimybė, kad sukūręs tokį tobulesnį ar pajėgesnį protą, žmogus taps nebereikalingas. Tačiau, nepaisant tikrų ar įsivaizduojamų grėsmių žmonijos saugumui, robotika dabar vystosi itin sparčiai. Ypač Japonijoje, kur šios mechaninės būtybės, kaip planuojama, globos ir aptarnaus senstančią Tekančios šalies visuomenę.

Bent robotinės evoliucijos tai jau tikrai nepavyks sustabdyti. Todėl įdomu, kaip kuriami šiuolaikiniai sumanūs robotai, sugebantys vis daugiau. Mokslininkai sako, kad vienas iš svarbiausių šio proceso komponentų – emocijos. Užprogramuotos emocijos, padedančios dirbtiniam protui greičiau mokytis. Emocingas robotas – skamba tarsi animacinės komedijos personažas. Bet aiškėja, jog emocijos būtinos ir žmogaus, ir robotų evoliucijai.

Prof. Šarūnas Raudys sako, jog patys psichologai nesutaria, kas yra emocijos. Kiekviena mokslininkų grupė emocijas apibrėžia skirtingai, kadangi jos pas kiekvieną žmogų skirtingos. Galima jas apibūdinti kaip skatinimo didėjimą. Pavyzdžiui, jeigu puikiai sekasi ką nors daryti, kompiuterinis modelis didina sau skatinimą. Jeigu nesiseka, tuomet mažina. Taip elgiasi vaikai, iš kurių programuotojai ir mokosi.

Profesorius nusprendė pasinaudoti šia mintimi savo darbuose. Jis pasirinko patį paprasčiausią mokymosi modelį, kurį nagrinėja ekonomistai, psichologai ir matematikai – vieno neurono modelį. Modeliuojant jo mokymosi algoritmą, stebima štai kas: jeigu stimuliavimas auga, mokymosi greitis irgi auga. Jeigu stimuliavimas per didelis, mokymosi greitis vėl mažėja. Taip pat elgiasi ir žmonės.
Kiekvienam žmogui būdingas mąstymo būdas, jausmai ir elgesys. Būtent šie bruožai mus skiria vieną nuo kito ir tą galima įvertinti, stebint individo sąveiką su aplinka ir bendravimą su kitais žmonėmis, socialine grupe. Asmenybė formuojasi, suvokiant aplinką ir prisitaikant prie jos. Taip evoliucionuos ir besimokantys robotai. Bent tie, kurie bus sukurti ateityje.

Prof. Š. Raudys sako: „stimuliavimą valdo emocijos. Matyt, egzistuoja kažkoks optimalus emocijų kiekis. Pradedu galvoti – jeigu uždavinys lengvas, emocijų gali būti daugiau. Jeigu uždavinys sunkus - mažiau. Pažiūrėkime į žmones. Italai ar brazilai labai emocingi, nes jų gyvenimas palankaus klimato zonoje buvo lengvesnis negu gyvenančių šiaurėje. Todėl pas juos natūraliai išsivystė didesnis emocijų kiekis. O šiaurėje gyvenančios tautos, suomiai ar norvegai yra santūrūs. Tokie palyginimai man leidžia manyti, kad teisingai nustačiau, kad šio tipo emocijos pagal skatinimą padeda mokytis“.

Kuriant robotus arba dirbtinį intelektą, kompiuteryje modeliuojant agentus, jų sistemas ir jų sąveiką, mokslininkai vis geriau supranta, kodėl būtent taip, o ne kitaip veikia žmonių visuomenė. Pavyzdžiui, kodėl joje neįmanoma ir nereikia išnaikinti korupcijos. Aiškėja, kokia yra altruizmo reikšmė ir kaip jis kinta sunkmečiu. Arba kodėl perdaug emocijų kenkia vienu atveju, o kitu – labai padeda mokytis arba išgyventi. Galbūt skamba paradoksaliai, bet modeliuojant kompiuteriu, galima neblogai pažinti iš pažiūros chaotišką mūsų gyvenimą ir kai kuriuos jo dėsnius.

Š. Raudys sako: „pavyzdžiui, aš modeliuoju agentus, kurie turi emocijas. Modeliuoju altruizmą, polinkį rizikuoti. Kintant aplinkai, agentai turi išmokti efektyviai atpažinti objektus. Jeigu neišmoksta, jie lieka alkani ir žūsta. Juos pakeičia sugebėję prisitaikyti individai. Taip nutinka ir visuomenėje. Bankrutavusią kompaniją nuperka sėkmingesnė ir reorganizuoja pagal savo modelį. Aš tą patį perduodu savo agentams. Tokiu būdu jie žūsta, arba jungiasi į grupes. Ir padeda vienas kitiems. Jeigu yra daugiau grupių, tokia populiacija stipresnė. Jie gali atlaikyti didesnius aplinkos pasikeitimus. Taip yra ir gamtoje. Todėl nėra ko pykti, kad žmonės turi grupinius interesus“.

Profesorius Šarūnas Raudys teigia, kad šiuo metu kinai labai susidomėjo jo darbais, kurie ne tik padeda kurti tobulesnes, efektyviai besimokančias ir prisitaikančias prie aplinkos dirbtinio intelekto sistemas, bet ir geriau prognozuoti, pažinti globalius reiškinius, visuomenės gyvenimo peripetijas. Ši sritis vadinama gamtos įkvėptais skaičiavimais, arba angliškai „Nature inspired computing”. Kompiuterinis modeliavimas jau dabar duoda ir labai konkrečią naudą, ypač senyviems arba neįgaliems žmonėms. Japonijoje jau sukurti pirmieji robotai slaugės, kurių sugebėjimai, taip pat ir intelektiniai, tiesiog stebina (apie vieną iš tokių robotų galite peržiūrėti trumpame video siužete).

Plačiau apie visa tai išgirsite mokslo festivalio "Erdvėlaivis Žemė 2009" paskaitoje „Dirbtinės emocijos ir evoliucija”, kuri įvyks rugsėjo 11d. 17 val. VU Centrinių rūmų Teatro salėje.

Aut. teisės: Erdvėlaivis Žemė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: