Automobilio valdymas mintimis: potenciali galimybė sumažinti avarijų skaičių  (7)

Mokslininkų teigimu, tinkamai išnaudojus žmogaus smegenų signalus, galima sumažinti stabdymo kelią ir tokiu būdu pavojingose situacijose išvengti susidūrimo. Mat mūsų smegenys yra pakankamai greitos įvertinti situaciją, tačiau raumenys gerokai vėluoja įgyvendinti smegenų impulsus.

Berlyno Technologijos instituto tyrėjai prie savanorių galvos odos pritvirtino elektrodus ir pasodino juos prie vairavimo modeliavimo aparato, rašoma bbc.co.uk. 18 savanorių buvo paprašyta išlaikyti 20 m. atstumą nuo imituojamo automobilio priešais juos, kuris stabdydavo itin staigiai ir atsitiktiniais intervalais.

Analizuodami vairuotojų smegenų signalus, mokslininkai naudojosi elektroencefalografijos (EEG) metodu. Eksperimento metu paaiškėjo, jog sistema fiksuodavo ketinimą stabdyti 13 šimtųjų sekundės dalių greičiau nei vairuotojas fiziškai imdavo spausti stabdžius.

Iš pirmo žvilgsnio – tai gana nedidelis laiko tarpas, tačiau važiuojant 100 km/h greičiu, mokslininkų skaičiavimais, per tokį laikotarpį automobilis nuvažiuoja 3,66 m. Taigi, jei automobilis imtų stabdyti tuo pat metu, kai tik tokį signalą duoda smegenys, stabdymo kelias važiuojant 100 km/h greičiu sumažėtų 3,66 metrais. Tai jau pakankamai daug.

Informacinių technologijų specialistas, mokslininkas Stefanas Haufe pasakojo, kad yra žinoma, jog kiekvienas ketinimas yra sukuriamas smegenyse, tačiau nuostabu, kaip nesunkiai tai galima pademonstruoti. „Laikas nuo ketinimo sukūrimo iki pirmųjų kojų raumenų judesių gana ilgas“, – komentavo tyrimų vadovas Benjaminas Blankertzas.

Buvo tiriami ir pirmieji savanorių kojų raumenų judesiai, tiksliau patys pirmieji ženklai, kad koja tuoj ims judėti – pagaliau atleis akceleratoriaus ir paspaus greičio pedalą.

Šių tyrimų metu surinkti duomenys leido mokslininkams išanalizuoti EEG informaciją, kad galėtų tiksliai apibrėžti, kuri smegenų dalis yra atsakinga už stabdymą. Vaizdingai tariant, kurioje smegenų vietoje slypi stabdymo „mygtukas“. Tokiu būdu būtų galima kurti automatines sistemas, kurios apeitų „lėtą“ žmogaus kūną – tik gavusi smegenų signalą, valdymo elektronika iš karto imtų įgyvendinti prašomą užduotį.

Fizikos instituto atstovų teigimu, tai pirmas kartas, kada EEG sistema pritaikyta stabdymo problematikai tyrinėti. Anksčiau toks metodas buvo naudojamas padėti paralyžiuotiesiems valdyti kompiuterius, protezus ir invalido vežimėlius. Dabar belieka tokius stabdymo testus atlikti tikrovėje ir laboratorijoje gautus rezultatus palyginti su realiais, už jos sienų gautais duomenimis.

Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (7)