„Nord Stream” dujotiekio linija jau pildoma dujomis (1)
Rusijos bendrovė „Gazprom“ antradienį pradėjo pildyti gamtinėmis dujomis Baltijos jūros dugnu į Vakarų Europos šalis nutiestą vamzdyną „Nord Stream“, o atidarymo ceremonijai vadovavo šios šalies premjeras Vladimiras Putinas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per šią ceremoniją, vykusią netoli Sankt Peterburgo esančioje Uosto kompresorių stotyje, V. Putinas įvedė į stoties dispečerio terminalo kompiuterį komandą, paleidžiančią technologinių dujų srautą į pirmąją Rusijos ir Vokietijos jūrinio dujotiekio „Nord Stream“ atšaką. Iškilmėse dalyvavo ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuris pasirašė sutartį su V. Putinu dėl šio dujotiekio statybos 2005 metais.
Paskutinė „Nord Stream“ „auksinė sandūra“ buvo suvirinta rugpjūčio 19 dieną Uosto užutekyje. Po to dujotiekis buvo pripildytas azoto (inertinių dujų, kurios yra „pagalvė“ tarp oro ir gamtinių dujų) iš Vokietijos pusės. Leidžiamos į vamzdį gamtinės dujos išstums azotą iš Vokietijos pusės ir pripildys vamzdį iki tam tikro slėgio. Tai yra vadinamosios technologinės dujos, būtinos pradėti transportuoti dujas vartotojams Europoje spalio arba lapkričio mėnesį, o antrasis lygiagretus vamzdynas turėtų būti baigtas tiesti iki ateinančių metų pabaigos.
Pirmoji dujotiekio dalis, kuri buvo paleista antradienį, prasideda Rusijos šiauriniame mieste Vyborge prie sienos su Suomija ir eina Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos pajūrio miesto Greifsvaldo.
Rusija tiekia apie ketvirtadalį ES suvartojamų dujų. Maskva teigia, kad „Nord Stream“ taps saugikliu nuo galimų tiekimo trikdžių tranzito šalyse, su kuriomis Rusijos santykiai labai permainingi – tokiomis kaip Ukraina. Tuo tarpu šio projekto kritikai ES argumentuoja, jog šis vamzdynas tik dar labiau padidins Bendrijos priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir pakenks pastangoms liberalizuoti Europos energetikos rinką.
Tačiau G. Schroederis išlieka svarbus šio projekto gynėjas ir dabar pirmininkauja „Nord Stream“ akcininkų komitetui. Rusijos vyriausybės pranešime nurodoma, jog naujuoju vamzdynu dujos taip pat bus tiekiamos Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir kelioms mažesnėms ES šalims, įskaitant Nyderlandus.
Maskva pridūrė, kad per ateinantį dešimtmetį dujų suvartojimas Europoje gali padidėti 50 proc. – iki 200 mlrd. kubinių metrų per metus. „Nord Stream“ per metus tieks 55 mlrd. kubinių metrų dujų, kai jo pajėgumai padidės dvigubai iki 2013 metų.
Rusija seniai ieškojo kelių, kaip būtų galima tiesiogiai tiekti dujas turtingosioms Europos šalims, aplenkiant buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, su kuriomis Maskvos santykiai labai nestabilūs. Tačiau panašus projektas „South Stream“, pagal kurį planuojama nutiesti dujų vamzdyną į Bulgariją Juodosios jūros dugnu, buvo ne kartą atidėliojamas. Tikėtina, kad pietiniu vamzdynu dujos pradės tekėti ne anksčiau kaip 2015 metų pabaigoje.
Dujotiekis „Nord Stream“, kurio ilgis 1 224 km, tiesiogiai sujungs Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) per Baltijos jūrą. Šiuo metu jį sudaro dvi atšakos, galinčios pompuoti po 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų – iš viso 55 mlrd. kubinių metrų per metus. Tačiau Rusijos vadovybė neatmeta tikimybės, kad bus nutiesta ir daugiau magistralės atšakų.
„Nord Stream“ projekto bendrovės „Nord Stream“ bendrasavininkiai – bendrovė „Gazprom“ (51 proc.), „BASF SE/Wintershall Holding GmbH“ ir „E. ON Ruhrgas“ (po 15,5 proc.), Olandijos „Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9 proc.).