Už lietuviškus SMS – kelių šimtų litų sąskaita  (45)

Noras trumposiomis žinutėmis bendrauti lietuviškai gali brangiai kainuoti. Vilnietė Aušrinė už 15-metės dukters SMS rugsėjį iš bendrovės „Omnitel“ gavo daugiau nei 670 Lt sąskaitą. Po ilgų aiškinimųsi buvo prieita prie išvados, kad to priežastis – lietuvių kalba rašomos žinutės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Specialistai tvirtina, kad nieko pakeisti negalima, o norintys SMS bendrauti lietuviškai, turėtų jas siųsti gerokai trumpesnes nei be lietuviškų ženklų. „Pasiėmusi visas išklotines pamačiau, kad į minutę ji išsiuntė mažiausiai dvi žinutes, bet būdavo dienų, kai per minutę būdavo priskaičiuojama po dešimt žinučių. Žodžiu, visiška nesąmonė“, – žurnalistams sakė Aušrinė.

„„Omnitel“ skyriuje kalbai priėjus prie rašmenų manęs pasiteiravo, kokiais rašmenimis ji rašo, Atsakiau, kad lietuviškai, nes yra lietuvė. Tuomet darbuotoja man atsakė, kad jeigu ji rašo lietuviškai ir dar jeigu ilgesnes žinutes, tai tuomet ji skaičiuojama kaip dvi arba trys žinutės. Pagal jų tyrimą išeina taip, kad mano dukra vos pramerkusi akis nuo ankstyvo ryto iki nakties, nors tuo metu ji jau miega, rašo žinutes“, – pasakojo ji.

Moteris prisiminė net nešusi tikrinti telefoną, ar jis nesugedęs, tačiau specialistai patvirtino, kad aparatas veikia gerai. Pasak Aušrinės, paauglė bendrovės paslaugomis naudojasi ne vienerius metus. Pagal jai užsakytą išankstinio mokėjimo planą, per mėnesį ji gali nemokamai prakalbėti 3 val. ir išsiųsti iki 2 tūkst. SMS. „Anksčiau niekuomet nekildavo problemų, ji visada į tai įtilpdavo“, – teigė ji.

„Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė teigia, kad šios klientės sąskaitos analizė parodė, jog buvo išsiųstas didžiulis kiekis žinučių, tačiau operatorius negali matyti jų turinio. „Kadangi tai išskirtinis atvejis, jis, žinoma, buvo kruopščiai ištirtas, ir išsiaiškinta, kad buvo išsiųstas didžiulis kiekis skirtingo ilgio SMS žinučių įvairiais numeriais Lietuvoje. Mes negalime matyti nei SMS žinučių turinio, nei kokiais rašmenimis jos buvo rašomos, ir ši prielaida, kad lietuviški rašmenys galėjo turėti įtakos sąskaitos dydžiui, daroma remiantis pačios klientės žodžiais“, – teigė ji.

Atstovės spaudai teigimu, lietuviškais rašmenimis rašomos žinutės kainuoja tiek pat, kiek ir lotyniškais rašmenimis, tačiau dėl pasaulinių mobiliojo ryšio telefonų aparatų standartų SMS žinutės su ne lotyniškos abėcėlės rašmenimis yra perpus trumpesnės. Į vieną standartinę žinutę telpa 160 lotyniškos abėcėlės raidžių arba 70 lietuviškų ir kitokių, neturinčių atitikmenų lotyniškoje abėcėlėje. „Pasaulinis standartas niekaip nepriklauso nuo operatorių, tačiau mes apie šią SMS technologinę ypatybę būtinai informuojame klientus trumpųjų žinučių paslaugos aprašyme“, – tvirtino D. Selickaitė.

Neturime pasirinkimo

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) komentare rašoma, kad tiek telefonai, tiek programos jiems gaminami plačiai auditorijai ir programavimo kalba – anglų, telefonų pritaikymas įvairių kalbų ypatumams gali būti ribotas. „Gamintojai, siekdami parduoti daugiau telefonų, pasistengia įdiegti daugiau kalbų, tačiau negali pakeisti judriojo ryšio standartų, kurie nustato ir trumposios žinutės simbolių skaičių“, – teigiama atsakyme.

Pasak RRT, vienoje žinutėje telpa 1120 bitų informacijos. Trumposios žinutės gali būti siunčiamos dviem standartais: dideliu suderinamumu pasižyminčiu 7 bitų ASCII – šiuo atveju trumpojoje žinutėje telpa 160 ženklų, tačiau galima rašyti tik angliškai ir kai kuriomis kitomis Vakarų Europos kalbomis.

Kita standartas – jokių kalbinių apribojimų neturintis UTF-16 – siunčiant šiuo formatu žinutė sutrumpėja iki 70 ženklų. Žinutės lietuvių kalba gali būti siunčiamos tik UTF-16, tačiau žinutės simbolių skaičius, tokiu atveju, yra trumpesnis.

„Trumposios žinutės simbolių skaičius priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo naudojamų standartų. Individualiai operatoriai keisti žinučių simbolių skaičiaus neturi galimybių. Problema, iš esmės, gali būti išspręsta tik sukūrus naują standartą. Verta pažymėti, kad su tokiais apribojimais naudoti nacionalinės kalbos rašmenis trumposiose žinutėse susiduria didžioji dalis tarptautinės bendruomenės – tai nėra išimtinai lietuvių kalbos ypatybė“, – komentavo RRT.

Lietuviai nenoriai rašo lietuviškai

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona tvirtina, kad dabar techninės galimybės yra tokios, kokios yra. Jo nuomone, ir trumpesnės lietuviškos žinutės siuntėjams turėtų pakakti.

„Čia kalbama apie technines galimybes, jeigu techniškai užkoduota, kad žinutėje gali būti tam tikras kiekis ženklų, tai tiek jų tiek ir gali būti. Jei vietoj vieno lietuviško ženklo matome du ar tris, tai ką čia gali pakeisti. Anksčiau buvo kompiuteriai, kuriuose buvo 22 raidės. Gal kada nors pakeis. Ar kas nors suskaičiavo, kokio ilgio žinutę mes rašome? Nemačiau tokių, kurie prirašytų visą 160 ženklų žinutę. Jeigu rašai 30-50 ženklų žinutę, kaina lieka ta pati, nes moki už žinutę, o ne ženklų skaičių. Aš manau, kad čia išpūsta problema“, – sakė jis.

Kalbininko nuomone, didesnė bėda yra tai, kad lietuviai apskritai nenori SMS rašyti lietuviškai. „Bėda yra didesnė, kad žmonės apskritai nerašo žinučių lietuviškomis raidėmis. Čia priežastys yra dvi – perka telefonus, kurie neleidžia rašyti lietuviškai ir aš nesuprantu, kodėl jais leidžiama prekiauti, kita vertus, nėra supratimo ir noro rašyti lietuviškai“, – sakė A. Smetona.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (45)