Po dešimtmečio pertraukos į Europą sugrįžta legendinis „Chevrolet Camaro“. Šis amerikietiška dvasia alsuojantis raumeningas galiūnas – tarsi klasikinių ir modernių automobilių junginys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Penktos kartos „Camaro“ JAV pradėtas pardavinėti dar prieš porą metų, o europiečiams jis buvo pristatytas rugsėjį, Frankfurto automobilių parodoje.
1966 m. pabaigoje pasirodžiusio pirmojo „Camaro“ pavadinimas juokais buvo aiškinamas taip: „Tai yra mažas piktas žvėris, kuris valgo Mustangus“. Taip vaizdžiai buvo apibūdinama neišvengiama „Chevrolet“ naujoko ir 1964 m. debiutavusio panašaus sudėjimo „Ford Mustang“ konkurencija.
Po sėkmingų keturių kartų modelių, 2002 m. „Camaro“ gamyba buvo sustabdyta. Kaip turėtų atrodyti penktos kartos atstovas, savotiškai pasufleravo konkurentai iš „Ford“, 2005 m. pristatę naująjį, taip pat penktos kartos „Mustang“, kuris dizaino akcentus perėmė iš 7-ojo dešimtmečio modelio.
Tokią pat strategiją pasitelkė ir „Chevrolet“, 2006 m. pademonstravę būsimo „Camaro“ koncepciją, kuri serijiniu modeliu tapo 2009 m. Tiesa, iš pradžių šis automobilis buvo siūlomas tik JAV rinkoje, o europiečiams jo teko laukti iki 2011-ųjų rudens.
Akcentai iš praeities
Išskirtinai atrodantis „Camaro“ tikrai neskirtas tiems, kuriems patinka susilieti su minia. Vairuojant šį „ristūną“ dėmesys iš aplinkinių – garantuotas. Jis taip pat neskirtas iki kaulų smegenų įsimylėjusiems vokiškus automobilius ir nepriekaištingą jų kokybę – neišauklėto būdo „Camaro“ yra tarsi laisvamanis „jankis“, ignoruojantis racionalų vartojimą ir trokštantis nuotykių.
Į Europos rinką sugrįžtantis „Camaro“ pasižymi iš praeities atpažįstamu dizainu, kuris sujungė 1969-ųjų modelio stilių su šiuolaikinėmis linijomis. Pirkėjai gali rinktis kupė arba kabrioleto versijas. Iš priekio automobilis atrodo labai piktas, tad „Kamanės“ vaidmuo filme „Transformeriai“ jam idealiai tiko.
„Nuo pat pradžių stengėmės, kad „Camaro“ gerai atrodytų, būtų sportiškas ir įperkamas“, – sakė šio modelio vyriausiasis inžinierius Alas Oppenheiseris.
Galima teigti, kad lyginant su dabartiniais Europoje siūlomais „Chevrolet“ modeliais, „Camaro“ salone pažįstamas tik vairaratis. Ir norėtųsi, kad būtent jis būtų kitoks – juk sportiniame automobilyje vairaratis labai svarbus vidaus akcentas, ir gana keista čia jį matyti tokį pat, kaip tarkime mažyčiame „Aveo“. Amerikietiški automobiliai nėra vertinami už salono kokybę, ir įsėdę į „Camaro“ suprasite kodėl. Nors plastikas ir medžiagos atrodo patraukliai, įrengimas yra toli nuo vokiškos kokybės.
Kaip ten bebuvę, „Camaro“ salone išties jautiesi kaip išskirtiniame automobilyje. Šio modelio kūrėjai pasistengė suderinti klasiką su dabartimi. Čia galima rasti reliktų iš praeities. Į akis krinta prie pavarų perjungimo svirties įtaisytas keturių rodmenų blokas, kur kampuotuose rėmuose rodyklės leidžia žinoti apie tepalo temperatūrą, tepalo slėgį, transmisijos skysčio temperatūrą ir akumuliatoriaus įtampą. Reikia pripažinti, kad ši informacija vairuotojui nėra pati svarbiausia, tačiau šis rodmenų blokas tikrai suteikia šarmo. Be to, atkartojant stiliaus akcentus, spidometro ir odometro rodmenys taip pat kampuotuose rėmuose.
Vis dėlto salone rasite ir tokių XXI a. automobiliui privalomų akcentų kaip USB jungtis ar „Bluetooth“ sąsaja.
Galima mylėti vien už variklio garsą
Šveicarijos keliuose išbandžius „Camaro“, nustebino automobilio pakaba, kuri pasirodė netikėtai patogi. Prieš sėsdamas prie vairo galėtum tikėtis, kad sėdimąja dalimi teks neišvengiamai skaičiuoti kiekvieną kelio nelygumą, bet taip nėra. Šiuo atveju kietas ir sportiškas važiavimas buvo paaukotas dėl patogumo.
„Chevrolet“ pabrėžia, kad europiečiams skirta versija išsiskiria visiškai nauja, Europos keliams pritaikyta pakaba, taip pat pakeistais amortizatoriais, stabilizatoriais. Automobilis standartiškai komplektuojamas su 20 colių ratais ir „Brembo“ stabdžiais. Svoris priekinei ir galinei ašims paskirstytas santykiu 52:48.
Automobilio valdymas kiek neįprastas ir reikalaujantis daugiau pastangų nei važiuojant įprastu hečbeku ar sedanu. „Camaro“ ilgis siekia beveik 5 metrus, sėdėjimo pozicija kaip ir priklauso kupė yra žema, o matomumas gana prastas. Į galinio vaizdo veidrodėlį dairytis net nelabai verta – ten matyti tik anga, kiek didesnė už akutę duryse. Variklio dangtis ilgas, tad „Camaro“ priekį sunku įžiūrėti. Triukšmo izoliacija prasta, o pasodinti keleivį ant galinės sėdynės pavyktų tik pažadėjus jam kažką nuostabaus.
Įdomiausia „Chevrolet Camaro“ dalis – jo variklis. Automobilis siūlomas su vieninteliu 6.2 l atmosferiniu V8 agregatu, kuris, priklausomai nuo transmisijos, gali būti dviejų pajėgumų. Versija su mechanine pavarų dėže išvysto 432 AG, maksimalų 569 Nm sukimo momentą (esant 4600 aps./min.). Su automatine pavarų dėže komplektuojamas „Camaro“ turi 405 AG, pasiekia maksimalų 556 Nm (esant 4300 aps./min.) sukimo momentą.
Pamačius variklio darbinio tūrio skaičius norisi krykštauti it vaikui, iš Kalėdų senio pirmą kartą gavusiam saldainį. Jėgos agregatas riaumoja taip, kad neleidžia abejoti savo „raumenynu“, ir nors iš daugiau nei 400 AG tikiesi smagesnio važiavimo, automobilį galima mylėti vien už griausmingą V8 skambėjimą.
Galima numanyti, kad „arklių kaimenę“ gerokai tramdo milžiniška automobilio masė – kaip ir priklauso tikram amerikiečiui, „Camaro“ spjauna į dietą ir sveria bemaž 2 tonas. Vis dėlto antsvorio turintis galiniais ratais varomas kupė demonstruoja puikias sprinterio savybes ir iki 100 km/val. gali įsibėgėti per 5,2 sek. Automobilio maksimalus greitis siekia 250 km/val.
„Chevrolet“ atstovų teigimu, ekonomiškumas tikrai nėra tarp svarbiausių prioritetų „Camaro“ vairuotojui, todėl į vidutines degalų sąnaudas žiūrima pro pirštus. Automobilio su mechanine pavarų dėže sąnaudų vidurkis siekia 14,1 l/100 km, tačiau nereikėtų labai nustebti, jei po smagaus pasivažinėjimo informaciniame kompiuteryje įsižiebs 20 l/100 km skaičiai. Tai tikras troškulio kamuojamas „jankis“!
Europoje ambicingų planų nėra
2009 m. balandį JAV rinkoje debiutavęs penktos kartos „Camaro“ iškart tapo itin populiarus. Iki metų pabaigos per 7 mėnesius buvo parduota 61 650 automobilių, po metų – dar 81 300 vnt. Per pirmą pusmetį 2011-aisiais – dar 40 275 vnt.
Kad ir koks „Camaro“ būtų mėgstamas anapus Atlanto, Europoje „Chevrolet“ atstovai jį vadina nišiniu modeliu ir ambicingais pardavimų planais nesisvaido.
Gamintojas paskelbė, kad Vokietijos rinkoje „Camaro“ kupė versija kainuos nuo 38,9 tūkst. eurų (134,3 tūkst. Lt), o kabrioletas – nuo 43,9 tūkst. eurų (151,5 tūkst. Lt). Norintys turėti „Transformerių“ versiją, gali užsisakyti specialų paketą už 2 tūkst. eurų (6,9 tūkst. Lt).
Ir nors dar rudens pradžioje „Chevrolet“ atstovai Baltijos šalyse skelbė, kad kol kas „Camaro“ mūsų rinkoje nebus parduodamas, panašu, kad išskirtinių poreikių turintys klientai nebus nuvilti. Teigiama, kad šio modelio pasirodymą Baltijos šalyse nulems ekonominė situacija ir potencialių pirkėjų susidomėjimas.