Kas bendro tarp sraigtasparnių ir balandžių? (Video)  (0)

JAV mokslininkai aptiko balandžių ir sraigtasparnių skrydžio panašumus. Mokslininkų straipsnis publikuotas recenzuojamame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Tyrimo metu mokslininkai filmavo Columbia livia rūšies balandžio skrydį didelio greičio kamera. Bandymo metu balandis buvo ribotos erdvės patalpoje (paprasto garažo dydžio), kad jam visuomet tektų sukinėtis. Po to mokslininkai sukūrė matematinį skrydžio modelį naudodamiesi duomenimis apie masės persiskirstymo paukščio viduje persiskirstymą, rašo NewScientist.

Tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad aerodinaminės balandį veikiančios jėgos posūkio metu savo krypties balandžio kūno atžvilgiu nekeičia. Todėl posūkis atliekamas vien dėl paukščio orientacijos erdvėje pasikeitimo. Mokslininkų teigimu, analogiškai, atlikdamas slenkamuosius judesius, juda ir sraigtasparnis – norint skristi į priekį pakeičiamas viso aparato kampas žemės atžvilgiu.

Mokslininkai mano, kad tokio posūkio metodo naudojimas, skirtingai nuo „lėktuviško“, yra susijęs su balandžio anatominėmis savybėmis. Iš esmės balandis nesukuria pakankamai keliamosios galios, kad galėtų atlikti posūkį kaip lėktuvas. Taip pat pažymima, kad daugelis paukščių, skirtingai nei balandžiai, skrydžio kryptį keičia taip pat keisdami ir aerodinaminės jėgos veikimą kūno atžvilgiu.

Klausimai, susiję su gyvų organizmų judėjimo mechanika, mokslininkams yra labai įdomūs. Pavyzdžiui, 2011 balandį recenzuojamame leidinyje „Biology Letters“ buvo publikuotas darbas, kurio autoriai tyrinėjo varlių šokinėjimą. Tuomet buvo nustatyta, kad amfibijų sausgyslių sistema veikia tarsi katapulta.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)