Kodėl druskos ant kelių nebarsto ne tik Europos šalys, bet ir Rusija?  (22)

Lietuvoje 2010 metų kovą buvo daugiau nei 21 tūkst. kilometrų kelių. Didžiuosiuose miestuose plyti kelių šimtų kilometrų ilgio gatvių tinklas. Pavyzdžiui, Kaune yra apie 900 kilometrų gatvių. Kiekvieną žiemą viena didžiausių problemų Lietuvos miestuose būna gatvių barstymas. Šį sezoną kelių barstymas prasidėjo dar lapkričio pradžioje.


Žiema – galvos skausmas kelininkams

Ruošimasis šaltajam sezonui visada sukelia didelių diskusijų ir bandymų spręsti iškylančias problemas. Kaune žiemos sezonui reikia nuo 6,5 iki 9 tūkstančių tonų druskos. Tačiau laikinojoje sostinėje kiekvienais metais iškylanti problema ta, kad tokio kiekio „Kauno švara“ nei gali vienu metu nupirkti, nei turi vietos sandėliuoti. Tačiau šią žiemą įmonė turi ir kuo pasidžiaugti – įsigyti penki nauji barstytuvai.

Vilniuje druskos poreikiai kiek didesni. Per žiemą sunaudojama apie 15 – 17 tūkstančių tonų druskos. Taip pat Vilniuje šiam sezonui buvo paruošta 16 tūkstančių kubinių metrų smėlio – druskos mišinio, skirto barstyti įkalnes ir nuokalnes. Tačiau ir sostinėje nuolat kyla problemų dėl gatvių barstymo. Šiemet tik sausio 2 dieną pavyko gauti reikiamą kiekį druskos iš tiekėjų Baltarusijoje. Iki to laiko bijota, kad teks verstis su labai ribotomis druskos atsargomis, o vairuotojai skundėsi čiuožykla tapusiomis Vilniaus gatvėmis. Tačiau ar ne didesnis galvos skausmas žiemą barstoma keliuose druska gamtai ir žmonėms?

Druskos poveikis aplinkai ir žmogui

Druskos, kaip ir bet kuris kitas daiktas šioje Žemėje, iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Išberta ant kelio druska su sniegu, vandeniu ar kitais būdais keliauja toliau ne vien ant automobilių metalinių dalių ar praeivių batų. Druskų ir vandens tirpalai geriasi gilyn į dirvožemį, dalį jo pasisavina augalų šaknys, dalis nuteka į gruntinius ar paviršinius vandenis. Lietuvos geologijos tarnybos ataskaitoje teigiama, kad atlikus gruntinio vandens tyrimus, nustatyta, jog druska barstomų teritorijų gruntiniame vandenyje natrio ir chlorido vidutiniai kiekiai viršijo kitų teritorijų kiekį iki 7 kartų.

Į dirvožemį patekusi druska daro poveikį augalams. Vienas didžiausių tyrimų buvo atliktas Maskvoje, Rusijoje. Naudojant techninę natrio chlorido druską bei skystą kalcio chloridą ir granitinę skaldą, kasmet tekdavo iškirsti vis daugiau nudžiūvusių medžių, neatlaikiusių dirvožemio cheminės taršos. Vien 1996 metais Maskvos srityje nudžiūvo 250 tūkstančių medžių. Šiuo metu Maskvoje natrio chlorido druska iš viso nenaudojama. Dabar, naudojant kietą modifikuotą kalcio chloridą, magnio chloridą ir skystą modifikuotą kalcio chloridą bei kalcio acenatą medžių išdžiūsta 2 – 3 kartus mažiau nei naudojant įprastą natrio chlorido druską.

Žiemą gatvėse išbarstomos druskos turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmogui. Druskos koroziškai veikia metalinius daiktus ir gelžbetoninis elementus, skatina cemento ir betoninių konstrukcijų irimą, asfalto dangos deformacijas. Be to, druskos kaupiasi ant einančių šaligatviu žmonių avalynės, drabužių. Siekdami sumažinti neigiamą druskų poveikį šiems daiktams, naudojame įvairių medžiagų, kurios savo ruožtu taip pat nėra draugiškos aplinkai.

Alternatyvos druskoms

Visame pasaulyje jau seniai diskutuojama apie barstomų druskų neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija šioje srityje bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Specialistai rekomenduoja kelių barstymui naudojamos druskos poveikį mažinti įmaišant į ją organinės kilmės medžiagos „Safecote“.

Ši medžiaga susidaro cukraus gamybos metu, ji dar kitaip vadinama „melasa“. Į druskos mišinį įmaišius vos 3 procentus šios medžiagos, barstomos medžiagos korozinis poveikis plienui sumažėja net 45 procentais. Atsižvelgiant į kasmet gatvėse išbarstomą druskos kiekį, toks nedidelis papildo kiekis turėtų didelį teigiamą poveikį kiekvieno piliečio transportui ir kitiems metaliniams daiktams. Be to, naudojant druską su minėta medžiaga, mišinio veiksmingumas žymiai išauga ir kiekio prasme. Tokio mišinio reikia 30 – 50 procentų mažiau lyginant su tradicine Lietuvoje naudojama natrio chlorido druska. Šis mišinys neleidžia susidaryti naujam ledui ir ant kelio veiksmingas išlieka iki 7 kartų ilgiau nei tradicinė druska. Siekiant kiek įmanoma mažiau daryti neigiamą poveikį aplinkai, rekomenduojama naudoti 90 procentų tradicinės natrio chlorido druskos ir 10 procentų „Safecote“ medžiagos mišinį. Tiesa, tai turi ir neigiamą aspektą. Toks mišinys kainuoja maždaug pusantro, du kartus daugiau, nei gryna druska. Mūsų krašte, kaip žinia, vis dar vienas iš svarbiausių kriterijų būna ne naudingumas, bet finansinė išraiška.

Kaip jau minėta, net ir ne visai tobuloje Rusijoje nario chlorido jau kurį laiką atsisakyta. Vietoj jos naudojami kiti cheminiai pakaitalai. Panaši praktika taikoma ir kitose šalyse. JAV naudojama kalcio chloridas, Vokietijoje ir Šveicarijoje – magnis, Šiaurės Europos šalyse kalcio chloridas naudojamas labai ribotai. Norvegija šiuo klausimu pažengusi pirmyn jau labai seniai. Bet kokių druskų naudojimas gatvių barstymui šaltuoju periodu uždraustas jau daugiau nei 10 metų. Norvegai naudoja pakaitintą skaldą ir karštą vandenį.

Kol mūsų gimtinėje labiausiai pasirinkimo laisvę lemia finansiniai aspektai, dėl alternatyvių junginių kainos, kuri bent kelis kartus didesnė nei tradicinės natrio chlorido druskos, galima naudoti kitas, pigesnes priemones. Pavyzdžiui, ant barstytuvų uždėjus ribotuvus, būtų galima sumažinti druskų patekimą už kelio ribų ir to neigiamą poveikį pakelės augalams ir kitoms ekosistemoms. Sukastas į kalnus sniegas turėtų būti išvežamas tirpti į tam specialiai pritaikytas vietas. Tirpdamas jis kartu su savimi atleidžia ir didelius kiekius druskų, kurios tirpstant ne vietoj sukastam sniegui patenka ant augalų šaknų ir taip jiems kenkia.

Kasmet orams darantis vis labiau nenuspėjamiems, didėja poreikis imtis radikalių priemonių. Kiekvienu metų laiku skirtingos problemos slegia žmoniją. Žiemą barstant kelius neigiamą įtaką gali mažinti tuo užsiimančios įmonės naudodamos technines priemones. Tuo metu kiekvienas iš mūsų galime domėtis naudojamomis priemonėmis ir daryti spaudimą sprendimus priimantiems asmenims.

Aut. teisės: Savas.lt
Savas.lt
Autoriai: Paulius Garbaravičius
(8)
(1)
(5)

Komentarai (22)