2011 m. Lietuvos energetikos statistika: šalies kuro ir energijos sąnaudos padidėjo 3.3 procento  (2)

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 3,3 procento ir sudarė 7289,9 (2010 m. – 7054,2) tūkstančio tonų naftos ekvivalentu, skelbia Lietuvos Statistikos departamentas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

2011 metais didžiausią bendrųjų šalies kuro ir energijos sąnaudų dalį užėmė gamtinės dujos (37,3 proc.) ir naftos produktai (33,5 proc.). Šalies vartotojų poreikiams tenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. Lietuva importuoja pagrindinius kuro ir energijos išteklius. 2011 m., palyginti su 2010 m., kuro ir energijos buvo importuota daugiau: gamtinių dujų – 9,7, akmens anglių – 23,6, elektros energijos – 23,8 procento. Lietuva išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro. 2009–2010 m. žymiai padidėjęs – nuo 48,9 procento 2009 m. iki 79,5 procento 2010 m. – 2011 m. šalies energetinės priklausomybės rodiklis šiek tiek sumažėjo – iki 79,0 procento, tačiau ir toliau gerokai viršija ES vidurkį. Siekiant sumažinti šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro bei organinio kuro įtaką aplinkai, labai svarbu kuo plačiau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Jų panaudojimas elektrai ir šiluminei energijai gaminti bei transportui sudaro galimybes mažinti vis brangstančio iškastinio importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų bei naftos produktų, naudojimą. Pastaraisiais metais atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas Lietuvoje pasikeitė nežymiai. 2011 m. 86,5 procento visų atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudų sudarė malkos, kurui skirtos medienos ir žemės ūkio atliekos, 4,4 procento – biodegalai, 3,9 – hidroenergija, 3,8 – vėjo energija, 1,1 – biodujos, 0,3 procento – geoterminė energija.

Šiuo metu Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi biokuras, ypač malkos bei medienos atliekos. Medienos kuro ir žemės ūkio atliekų suvartojimo struktūros analizė rodo, kad 2011 m. didžiausias jų kiekis (61,0 proc.) buvo suvartotas namų ūkiuose. Centralizuoto šilumos tiekimo įmonių katilinėse ir elektrinėse sunaudojama 25,8 procento medienos kuro bei žemės ūkio atliekų.

Vis plačiau panaudojamos biodujos energijai gaminti. 2009 m. biodujų gamyba sudarė 9,8 mln. kubinių metrų, 2010 – 20,9, 2011 – 23,2 mln. kubinių metrų.

Viena iš sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Vėjo jėgainėse 2011 m., palyginti su 2010 m., buvo pagaminta 2,1 karto daugiau elektros energijos, kuri sudarė 9,9 procento visos šalyje pagamintos elektros energijos.

Kitas svarbus atsinaujinančios energijos šaltinis yra saulės energija. Saulė yra pats galingiausias atsinaujinančios energijos šaltinis žemėje, tačiau saulės energijos potencialas elektrai ir šilumai gaminti kol kas naudojamas mažiausiai. 2011 m. Lietuvoje pagaminta ir patiekta į elektros tinklus tik 76 MWh saulės energijos (2010 m. – 2,4 MWh).

2011 metais iš visų atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija sudarė 23,1 procento visos pagamintos elektros energijos.

Biodegalų gamybą ir panaudojimą Lietuvoje skatina tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su šiltnamio efekto dujų emisijų mažinimu bei transporte vartojamų biodegalų kiekio didinimu. Pagrindinės Lietuvoje naudojamos biodegalų rūšys yra biodyzelinas ir bioetanolis. 2011 m. Lietuvoje buvo suvartota 14,6 tūkst. tonų bioetanolio (palyginti su 2010 m., 9,9 proc. mažiau) ir 40,0 tūkst. tonų biodyzelino (palyginti su 2010 m., 1,8 proc. daugiau).

2011 m., palyginti su 2010 m., galutinis energijos suvartojimas sumažėjo 1,5 procento. Galutinių vartotojų struktūroje šiuo metu vyrauja transporto ir namų ūkių sektoriai, kur 2011 m. buvo suvartota atitinkamai 32,7 ir 32,5 procento šalies ūkio šakoms patiektos energijos. Pramonės sektoriaus dalis galutinės energijos suvartojimo struktūroje sudaro 19,2 procento (2010 – 18,0 proc.). Transporto sektoriuje daugiausia suvartota naftos produktų, o namų ūkių sektoriuje – atsinaujinančių energijos išteklių bei centralizuotai gautos šiluminės energijos. Visų rūšių kelių transporte 2011 m. suvartota 1,8 procento mažiau degalų nei 2010 m.: didėjo tik dyzelino suvartojimas (2,3 proc.), o benzino ir suskystintų naftos dujų – mažėjo (atitinkamai 12,7 ir 3,9 proc.).

Lietuvos statistikos departamentas

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(3)
(1)
(2)

Komentarai (2)