Kaip atrodys Lietuvos energetikos ūkis 2030 metais?  (2)

Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) direktorius Martynas Nagevičius.

Atsakymo į klausimą, kokia turėtų būti Lietuvos energetikos sektoriaujs vizija „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA. Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ LEKA direktorius ieškojo analizuodamas du kelius: branduolinės energetikos ir atsinaujinančių šaltinių.

Lydės biudžeto deficitas

Pagal pirmąjį jo pateikiamą scenarijų, Lietuvos energetikos strategija pasuka pagal Atominės elektrinės statybos scenarijų. 2030 m. Lietuvoje 5 metus jau veiktų VAE.

Pasak M. Nagevičiaus, galime susidurti su problema, kad neturėsime kam parduoti perteklinės elektros energijos.

2030 m. Švedijos investuotojų iniciatyva jau būtų pastatytas 700 MW vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje, prijungtas prie „Nord Balt“ jungties. „Tradiciškai žiemą Skandinavijoje elektros energija būna brangesnė negu Lietuvoje, todėl, atrodytų, kad Lietuva lengvai galėtų parduoti elektros energiją skandinavams, – svarstė M. Nagevičius. – Tačiau kad vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje elektros pardavimas būtų komplikuotas – vėjo jėgainių pagamintai elektros energijai ES tiekiamas prioritetas.“

Kitas klausimas – lėšos. VAE statybai lėšų trūksta, jų reikės skolintis, o norint grąžinti skolą, LEKA direktoriaus nuomone, reikės arba didinti elektros energijos tarifą, arba parduoti kažkurias privačias bendroves.

„Manau, kad politikams pritrūks politinės valios padidinti elektros energijos tarifą, dėl to greičiausiai bus nueita tuo keliu, kad bus kažkas parduodama. Prognozuodamas ateitį aš matau, kad bus parduota tai, kas arčiausiai po ranka – dabartinės energetikos kompanijos „Litgrid“ ir „Lesto“, – aiškino M. Nagevičius.

Tiesa, M. Nagevičius pridūrė, kad pagal šį scenarijų Lietuva pasiektų energetinę nepriklausomybę ir taptų elektrą eksportuojančia šalimi.

Branduolinės energetikos gali atsisakyti

Dabartinės tendencijos rodo, kad ateityje ES augs žaliosios energijos gamyba. Todėl dar vienas iššūkis: Baltijos regione bus didelis elektros energijos gamintojų perteklius ir VAE dėl naudojimosi elektros jungtimis teks nuolat konkuruoti su kitais tiekėjais, o taip pat ir dėl naudojimosi Kruonio HAE.

Spėjama, kad ES tuo metu bus iškėlusi aukštus atsinaujinančios energijos reikalavimus, o poreikio jiems dėl žemos elektros energijos kainos Lietuvoje greičiausiai nebūtų.

Pasak M. Nagevičiaus, nereikėtų atmesti ir tokio scenarijaus, kad ES saugumo sumetimais gali apskritai atsisakyti branduolinės energetikos, o tokiu atveju Lietuvai reikėtų uždaryti ką tik pastatytą VAE ir derėtis dėl ES išmokų, kas galėtų sukelti ginčų.

„VAE statybos vizija – tai žemų elektros kainų, didelio biudžeto deficito ir nesutarimų su ES scenarijus“, – apibendrino pranešėjas.

Vadovaujasi atgyvenusiu požiūriu

Pagal antrąjį scenarijų, atsisakoma statyti VAE ir pasirenkamas atsinaujinančios energetikos kelias.

M. Nagevičiaus teigimu, tikėtina, kad Lietuvai atsisakius statyti VAE, planų statyti elektrines atsisakytų Baltarusija ir Rusija. Esą Baltijos šalys galėtų nutarti paskelbti Baltijos regioną nebranduoliniu.

„ES galėtų pritarti Lietuvos iniciatyvai riboti elektros importą iš trečiosiose šalyse esančių elektrinių, kurias statant būtų pažeista JT konvencija arba jei jos būtų pastatytos be gretimų ES narių pritarimo“, – dėstė LEKA direktorius. Esą vietoje elektrinių statybos galėtų būti nutarta, kad ES šalys investuotų į biokuro kogeneracines elektrines Minske ar vėjo jėgaines Kaliningrade.

Tačiau nutarus nestatyti VAE iš Lietuvos pasitrauktų daug elektros energijos vartojanti pramonė – jie gamybą perkeltų į tas šalis, kur elektra gaminama senomis elektrinėmis.

M. Nagevičiaus nuomone, dabartiniai argumentai, kad Lietuva pastačiusi elektrinę ateityje būtų moderni šalis, prasilenkia su realybe. „Manau, kad dabartiniai politikai klysta, manydami, kad pasistatę branduolinę energetiką būsime šiuolaikiški – vadovaujamės atgyvenusiu persišku požiūriu“, – sakė M. Nagevičius.

Šis scenarijus atrodo labiau optimistinis, nes tikimasi, kad pagal jį į Lietuvą, kaip į regioną, vykdantį atsinaujinančią energetiką ir pasižymintį aukšta darbuotojų kvalifikacija, persikeltų „žaliųjų“ technologijų ir gamybos bendrovės ir Lietuvos vardas galėtų būti minimas greta tokių šalių, kaip Vokietija, Danija, Švedija.

M. Nagevičiaus interviu lrytas.lt apie Lietuvoe energetikos aktualijas.

vizioNOMIKA. Vizija. Martynas Nagevičius
View more PowerPoint from Ekonomika.lt

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Paulius Grinkevičius

(1)
(0)
(0)

Komentarai (2)