Prof. J. Gylys: Lietuvoje ABWR reaktorių galėsime panaudoti efektyviau negu Japonijoje  (19)

Kuo labiau artėja rinkimai tuo „įdomesnių“ dalykų galime išgirsti viešojoje erdvėje. Dažnai, kaip vėliau paaiškėja, ambicijų išeiti į politinę areną turintysis, nepasikuklina prisiimti „ekspertų“ vaidmenį ir komentuoti šiuo metu dėmesio nestokojantį Visagino AE projektą. Pavyzdžiui, kritikai apie būsimą elektrinės reaktorių ir jo naudingą darbo laiką (apkrovos arba panaudojimo faktorių ar koeficientą) pateikia informaciją kuri yra teisinga, tačiau ne pilna.

Visagino AE bus įrengtas dabar moderniausias japoniškas ABWR reaktorius, kurio, kaip yra nurodoma Visagino AE verslo plane, panaudojimo (apkrovos) koeficientas (angl. capacity factor arba load factor), parodantis kiek AE gamina elektros energijos, lyginant su tuo, kiek ji teoriškai maksimaliai galėtų pagaminti, sieks 85-92 proc. Tikėtina, kad, Lietuvoje ABWR reaktorių galėsime panaudoti efektyviau nei pačioje Japonijoje. Kodėl?

Visų pirma, reaktoriaus panaudojimo koeficientas labai priklauso nuo išorinių sąlygų, pavyzdžiui: reguliacinės aplinkos, elektros energijos poreikio, perdavimo tinklo apribojimų, incidentų, nesusijusių su reaktoriumi, gamtinių kataklizmų ir panašiai. Kitaip tariant, lemia sąlygos, nepriklausančios nei nuo reaktoriaus operatoriaus kvalifikacijos, nei nuo technologijos.

Galios panaudojimo koeficiento dydį taip pat lemia ir vidiniai veiksniai, tokie kaip: technologinės savybės, pavyzdžiui, kuro perkrovimo ir planinio remonto trukmė, eksploatuojančiosios organizacijos profesionalumas ir darbo kultūra – ar būna avarinių stabdymų, neplanuotų remontų, uždelsimų.

Kalbant apie Japoniją, reiktų atkreipti dėmesį, kad šioje šalyje eksploatuojamų AE galios panaudojimo koeficientas mažesnis nei pasaulinis vidurkis dar ir dėl griežtesnės reguliacinės aplinkos. Pagal Japonijos įstatymus, yra privalomas 55 dienų planinis remontas kas 13 mėnesių, kai kitose šalyse tokie remontai daromi kas 18-24 mėn. ir trunka apie 20 dienų.

Panaudojimo koeficientas mažesnis dar ir dėl gamtinių veiksnių, pavyzdžiui, tokių kaip žemės drebėjimai, dėl kurių elektrinės yra sustabdomos automatiškai, o prieš paleidžiant iš naujo, kiekvienas reaktoriaus komponentas, kiekviena sistema nuodugniai patikrinama.

Ir dar – Japonijoje galioja išskirtinė, niekur daugiau pasaulyje nesanti tvarka, kad po kiekvieno reaktoriaus sustabdymo, sistemų patikrinimo ar remonto, leidimą vėl paleisti reaktorių išduoda vietos savivaldybė.

Visi šie niuansai turi įtakos reaktorių panaudojimo koeficientui, tačiau tai, kaip matome, negali būti laikoma reaktoriaus patikimumo indikatoriumi.

Atominė – sutartu laiku ir už sutartą kainą

Tai, jog strateginiu investuotoju ir technologijos tiekėju pasirinkta Japonijos bendrovė, dėl aukštos šios šalies verslo kultūros yra garantija, kad Visagino VAE veikti pradės numatytu laiku, t. y. 2020-2022 m., bei nenukrypstant nuo sutarto biudžeto.

VAE projektą vykdyti ir branduolinio reaktoriaus technologiją tiekti pasirinkta Japonijos bendrovė „Hitachi“ turi daugiametę įvairių reaktorių, tarp jų ir numatomo Visagino AE statyti ABWR tipo, statybos ir įrengimo patirtį. Ji turi ir reikiamą kvalifikaciją atitinkančius specialistus.

Tai du svarbūs veiksniai, neleidžiantys abejoti, kad Visagino AE pradės veikti sutartu laiku ir pastatyta už sutartą kainą. Aukšta japonų verslo kultūra vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tik užtikrins tinkamą projekto vykdymo priežiūrą.

„Hitachi-GE“ ABWR tipo jėgainės Japonijoje buvo pastatytos laikantis numatyto biudžeto ir laiko grafiko. Tai padaryti pavyko dėl preciziškai nustatytų projekto valdymo (laiko bei biudžeto) bei statybos procesų kontrolės procedūrų ir standartų.

Tos pačios valdymo ir kontrolės procedūros bei standartai bus taikomi ir Lietuvoje.

Sklandžiai atlikti parengiamieji darbai, Europos Komisijos, Japonijos ir JAV vyriausybių palaikymas, Tarptautinė atominės energijos agentūros TATENA išvados, pasirinktas strateginis investuotojas „Hitachi-GE“ jau dabar rodo sklandžią projekto eigą ir aukštą pasiruošimo lygį.

Skirtingai nuo kai kurių kitų šiuo metu Europoje įgyvendinamų projektų, visi pastaruoju metu „Hitachi-GE“ įgyvendinti branduolinių jėgainių statybos projektai buvo atlikti laiku ir neviršijo numatyto biudžeto sąmatų.

KTU Energetikos technologijų instituto direktorius prof. habil. dr. Jonas Gylys

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Jonas Gylys

(0)
(0)
(0)

Komentarai (19)