IT specialistai – it inkstai taukuose?

Taip pat multimedija i kuria ieina nemazai mazesniu sriciu ( animacija , 3d grafika ir t.t kitaip tariant elektroninis menas)

Tai ir kvailiausia. Turi mokytis visą tą bevertį mėšlą, kišt jį į galvą (tam kartui), kad ateityje galėtum mokytis tai ką nori. Bet tokia jau sistema, langų dėl to daužyt neeisiu. Net jei ir neįstosiu, bandysiu prasimušt savu keliu

Kažką tu čia, Ruki, veli. Stojant į informatiką ir pan. reikia: matematikos, lietuvių kalbos ir IT. Viskas. Tai kur tas bevertis mėšlas?

Mūsų "nerealioje" mokykloje trūksta IT mokytojų, todėl tokios menų kryptys kaip "Grafinis dizainas" arba "Kompiuterinės muzikos technologijos" tiesiog nėra dėstomos, todėl buvau PRIVERSTAS rinktis beleką. Pasirinkau dailę, kurioje jau gana seniai bebuvau Su kūno kultūra panašiai. Savanoriškai einu į sporto klubą, kur yra tvarkinga aplinka, puikus treneris, sutvarkytas dušas ir persirengimo kambarys, bei dar daugiau dalykų kurių net nebevardinsiu, bet nuo mokyklos kūno kultūros pamokų "nusimuilinu". Apmyžti suoliukai, išlaužytos dušo kabinos su išdaužytomis plytelėmis (Baisu kojų nesusipjaustyti), išdaužyti langai (tokie stikliniai kubai, sovietmečiu plačiai naudoti), nors buvo sulopyti faneros gabalu, bet dėl neveikiančios ventiliacijos, t.y. myžalų ir prakaito smarvės, buvo nuplėšti pačių mokinių. Turėjom pasirinkti šilumą ar gryną orą. Kambarėlis pramintas nacių dujų kamera ne be reikalo. Pati sporto salė nešildoma, dėl man, mirtingajam, nesuprantamų priežasčių. Tai ypač patinka pusnuogiams moksleiviams žiemą, kai lauke ~-15. Gal neveikia radiatoriai, gal neužtenka pinigų tam, o gal kažkas juos prageria. Kas ten žino. Apie mokytojus, pagal jų gaunamą apgailėtiną atlyginimą, arba gerai, arba nieko. Todėl judėkime prie kito punkto. Dėl šildymo problemų teko mums net eit iki direktoriaus, bet atsakymą gavom paprastą - yra šildymo "pečiukas" (toks elektrinis radiatorius). Na jis trenerių kambarėlį tikrai sušildo. Tai, berods, niekas kūno kultūros iki pavasario ir nedarė. Gerai kad pusmečiais mokėmės, nes 2 trimestrą būtų mūsų visų netestavę Na, o kol pusmetis nesibaigė, reikia tik neperžengti 42 nepateisintų praleistų pamokų limito Nors svarstymai dėl nepateisintų pamokų irgi nieko verti. Vien mano klasėje yra 5 mokiniai, kurie jau po 100 praleistų pamokų turi ir niekas jiems realiai negresia. Tik reiks iškęst beverčius pamokslus iš mokytojų ir tėvų. Ačiū už dėmesį.

O kaip kūno kultūra ar pan. įtakoja tavo negalėjimą pabaigti geresniais rezultatais?.. Tipo, ant tiek užsiėmęs daile, doriniu ugdymu, kad nebeištempi geriau išlaikyt matematikos?

Skaityk priešpaskutinį mano postą, nesusipratėli. Aš kalbu apie tų dalykų prasmę. Kodėl aš turiu mokytis tai, ko man nereikia, kas man neįdomu ir neaktualu? Kai tuo tarpu nėra galimybių mokytis to ko noriu? Pačiam galima mokytis, būti savamoksliu, bet dabar kalbam apie mokyklą ir pamokas.

Man susidarė įspūdis, kad tu teisiniesi, jog pažymiai tavo prasti tik dėl to, kad tau liepia mokytis "bevertį mėšlą".

Mano blogus pažymius įtakoja ir kiti faktoriai (Prasti, nemotyvuoti mokytojai, perpildytos klasės ir t.t.). Matyt nejučiomis pakito tema, nes pradėjau kalbėt apie mokymo sąlygas mokyklose, tad atsiprašau jei ne taip supratote mane

O iš kur tu žinai, ko tau reikės? Aš gyvenu 7 metais ilgiau nei tu ir tikrai praėjau visas tas patirtis ir mintis, su kuriomis tu dabar susiduri ir su kuriomis dar susidursi, nors apie tai net neįtari dar. Gimnazijoj mokiaus vidutiniškai. Visada palaikydavau vidurkį 8,0-8,2. Tokie rezultatai buvo ne todėl, kad negalėjau geriau, o todėl, kad nenorėjau. Kam gaišti gyvenimą prie trigonometrijos, jei kieme turiu savų, daug svarbesnių reikalų? Tada įstojau į bakalaurą. Pats pirmas semestras buvo toks sunkus, kad bijodamas išlėkti ir nežmogiškai stresuodamas, mokiausi tiek daug, jog po egzaminų netyčia patekau į pirmą vietą. Tai labai motyvavo, patikėjau, kad pabaigęs aš būsiu puikus genų inžinierius ir visus 4 metus labai daug dirbdamas prie knygų turėjau vidurkį ~9,7. Po to įstojau į genetikos magistrantūrą. Nusivyliau absoliučiai viskuo - VU dėstytojais, įranga, darbu laboratorijoj, mokslinių duomenų klastojimais, kurie moksle yra kasdienybė... Žodžiu, nusivyliau viskuo, galutinai ir vienareikšmiškai nusprendžiau, kad aš tikrai nei už ką nebūsiu genetiku, taigi išvis nebesimokiau. Daugumą egzų laikiau iš bendro išsilavinimo ir vidurkis smuko iki 8,2-8,5. Taigi 6 savo gyvenimo metus paskyręs genetiko ateičiai aš staiga suvokiau, kad man tai velniškai neįdomu ir mano gyvenimas per brangus, kad skirčiau jį laboratorijoms. Pradėjau daug dirbt su komerciniais menais ir tapau fotografu. Vėliau realizavau keletą verslo projektų, kurie buvo dar kitų sričių: edukacija, reklama-viešieji ryšiai, IT, dizainas. Dabar rengiu dar vieną. Bet esamu metu aš vėl galvoju, ar aš tikrai esu ten, kur noriu būti, ar tikrai esu tuo, kuo noriu būti. Esamu metu aš tikrai labai gerai suvokiu, kad negalima svarstyti "Kam man to reikia?", nes niekas nežino, ko reikės. Mokykloj maniau, kad būsiu psichologas, univėrėse, kad genų inžinierius, o galiausiai dirbu su reklama, foto ir smulkiais verslais. Pvz., tu norėdamas būti IT specialistu nori visiškai atsisakyti menų, gamtos ir soc. mokslų. Kai susidursi su darbu, suprasi, kad IT specialistui tikrai gali praversti tiek vizualios kompozicijos suvokimas, tiek varlės šuolio amortizacinė sistema, tiek kiti, patys keisčiausi dalykai. Dar konkrečiau dvi realios situacijos. Pažįstamas ir programuoja ir piešia. Daro mobiliąsias programėles ir pats jas iliustruoja. Darbo rinkoje jis labai konkurencingas. Kito programuotojo užsakovai paprašė sukurti sveikos gyvensenos mobiliąją programėlę. Užsakovai viską pateikė labai abstrakščiai, nes patys to nesupranta, o tik žino, kokį rezultatą nori matyti. O kadangi prieš pereidamas į IT tais programuotojas studijavo biofiziką, su užduotimi labai greit susitvarkė. Taigi patikėk, tu net neįsivaizduoji, kuo tu būsi ir kokių žinių tau reikės.

? Ir jei galvojo apie valiutų prekybą, kodėl stojo į fiziką?

Ką aš žinau, kas ten ką galvojo ir kodėl stojo? Tiesiog gal pradėję dirbti darbą, apie kurį žinojo tik teoriškai, suvokė, kad tai ne jiems...