Dujos stoja prieš naftą ir anglis  (0)

Energetikos korporacijai „Royal Dutch Shell“ šie metai bus itin reikšmingi. Anot „Financial Times“, bendrovė pirmą kartą per savo 106 metų istoriją išgaus daugiau gamtinių dujų nei naftos.

Šis įvykis žymi svarbų posūkį ne tik „Royal Dutch Shell“, bet ir viso energetikos sektoriaus istorijoje. Iki šiol didžiausios pasaulio energetikos bendrovės visas jėgas skirdavo naftos gavybai ir perdirbimui, tačiau pastaraisiais metais dujos ima užimti vis svarbesnį vaidmenį.

Energetikos tendencijų pokyčius gerai atspindi 2010 metais įvykęs sandoris, kurio pagrindu „ExxonMobil“ už 41 mlrd. JAV dolerių įsigijo vieną didžiausių JAV dujų bendrovę „XTO Energy“. Žinoma, šis įsigijimas yra glaudžiai susijęs su JAV rinkoje vykusiu skalūnų dujų proveržiu, tačiau nederėtų pokyčių dujų gavybos pramonėje sieti vien tik su nekonvencinėmis gamtinėmis dujomis.

Viena vertus dujų patrauklumą lemia klimato kaita. Dujos taip pat yra iškastinis kuras, tačiau jo vartojimo metu į aplinką patenka kur kas mažiau klimato kaitą sukeliančių dujų nei deginant anglis.

Lygiai taip pat dujos kėsinasi į naftos monopolį transporto sektoriuje.

Kol kas visiškai ekologiškas energetikos sektorius tebėra brangi svajonė, todėl dujos tampa pereinamuoju instrumentu, kuris bus naudojamas judant link žaliosios energetikos vizijos.

„Shell“ teigimu gamtinių dujų paklausa nuo 2010 iki 2030 metų išaugs 60 proc., arba po 2-3 proc. kasmet. Rinkos alkį dar labiau gali padidinti spartesnis nei prognozuojama dujų panaudojimas transporto sektoriuje.

„Shell“ atstovo Maarteno Wetselaaro teigimu, šiuo metu pasaulis išgyva dujų pasiūlos ir paklausos revoliuciją, kuri lems naftos paklausą.

Ilgą laiką buvo manoma, kad naftos paklausą ir kainą lems tokie faktoriai kaip Kinijos automobilių savininkų skaičiaus augimas, tačiau šiandien tenka peržiūrėti chrestomatiniais tapusius teiginius.

Neseniai „Citigroup“ pateikė pasaulinės naftos paklausos ataskaitą, kurioje prognozuojama, kad šį dešimtmetį naftos poreikis stabilizuosis ir liks pastovus. Dar visai neseniai tokios prognozės būtų skambėjusios absurdiškai, nes pasaulis nerimavo dėl naftos stygiaus ir nesibaigiančio kainų kilimo.

Kol kas energetiniai pokyčiai aiškiausiai yra matomi JAV, kuri dėka hidraulinio plėšymo metodo sugebėjo įsisavinti milžiniškas skalūnų dujų ir naftos atsargas. Ženkliai kritus dujų kainai tarp JAV vartotojų ir pramonės prasidėjo procesas, kurio metu senieji energijos ištekliai yra keičiami dujomis.

Panaši tendencija yra pastebima ir kai kuriuose kituose pasaulio regionuose. Vienas jų – Iranas, kuris kenčia dėl tarptautinių sankcijų, draudžiančių importuoti benziną ir dyzeliną. Iraniečiai rado išeiti ir aprūpino savo automobilius dujine įranga. „Citi“ duomenimis 2005 metais Irane važinėjo vos 50 tūkst. dujomis varomų automobilių. 2011 metais tokių automobilių skaičius išaugo iki 2,5 mln.

Tuo pat metu tokie miestai kaip Niujorkas ir Londonas skatina taksi bendroves montuoti į automobilius dujinę įrangą. „Ford“, GM ir „Chrysler“ pradėjo siūlyti automobilių modelius, kurie gali būti varomi tradiciniais degalais ir dujomis.

Tokios bendrovės kaip UPS, „Fedex“, „Walmart“, „Frito-Lay“ ir kitos pradėjo masinį savo transporto priemonių aprūpinimą dujine įranga. „Citi“ prognozuoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos pusė JAV šiukšliavežių ir trečdalis vilkikų bus varoma dujomis.

JAV naftos pakeitimą dujomis skatina didelis kainų skirtumas tarp šių dviejų energijos išteklių, tuo tarpu Kiniją motyvuoja gamtosauginės problemos. Oro tarša įspietė Kiniją į kampą. Iki šiol šalis nepasižymėjo itin skrupulingu požiūriu į gamtosaugą, tačiau kuomet gyvenimas tokiuose miestuose kaip Pekinas tapo nepakenčiamas dėl dažno ir intensyvaus smogo, teko prabilti apie alternatyvas.

Kinija siekia, kad transporto priemonės palaipsniui pereitų prie dujų vartojimo. Tiesa, kol kas tokių automobilių šalyje tėra vos 20 tūkst., tačiau daugelis jų – autobusai ir sunkvežimiai.

Lygiai taip pat ir Europa skatina dujų vartojimą transporto sektoriuje. Vasarį Europos Komisija pasiūlė iki 2020 metų visoje Europoje įrengti suskystintų gamtinių dujų degalinių tinklą, kuris aprėptų pagrindinius greitkelius ir leistų bent kas 400 kilometrų papildyti automobilio kuro baką suskystintomis gamtinėmis dujomis.

Siekis pakeisti naftą ir anglis dujomis didina pastarojo ištekliaus paklausą. Šiuo metu JAV suvartoja 69,6 mlrd. kubinių pėdų gamtinių dujų per dieną. „Goldman Sachs“ teigimu iki 2020 metų JAV dujų paklausa dėka eksporto ir vidaus vartojimo išaugs iki 90,5 mlrd. kubinių pėdų gamtinių dujų per dieną.

Bendrovė „Shell“ savo kailiu pajuto pokyčius dujų rinkoje. Per pastaruosius tris metus „Shell“ dujų gavybos apimtys išaugo 34 proc. „Shell Integrated Gas“ šiuo metu generuoja ketvirtadalį bendrovės pajamų ir išgauna 22 proc. grupės produkcijos.

Vis dėlto dujų revoliucija diždiosioms energetikos bendrovėms pateikė nemalonų iššūkį. Augant gamtinių dujų gavybos daliai mažėja šių bendrovių pajamos, nes kol kas dalyje pasaulio gamtinės dujos tebėra pigus energijos šaltinis. Ši tendencija itin pastebima JAV, kurioje „Shell“ pernai patyrė nuostolių dėl itin mažų skalūninių dujų kainų.

Ši problema būdinga ne tik JAV veikiančioms bendrovėms. Didžiosios Europos energetikos kompanijos taip pat pajuto augančios dujų paklausos keliamus nuostolius. Pernai naftos kaina šiek tiek ugtelėjo, tačiau energetikos bendrovių gaunamos pajamos iš vieno barelio per metus sumažėjo nuo 73,8 iki 73,5 JAV dolerių, nes vis didesnę šių kompanijų verslo dalį sudaro dujų gavyba.

Padėtis gali pasikeisti kuomet prasidės aktyvus suskystintų gamtinių dujų eksportas į tuos regionus, kuriuose gamtinės dujos iki šiol tebėra itin brangios. „Shell“ jau ėmėsi grandiozinių planų statyti dujų suskystinimo gamyklas ir eksporto terminalus, tad jos nuostolį JAV rinkoje greitu metu gali pakeisti nemenkas pelnas.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(1)
(0)
(0)

Komentarai (0)