Degalų bakus tuština įpročiai (12)
Automobilio degalų sąnaudos – neatsibostantis ginčų objektas. Kodėl Petro automobilis mieste vartoja 8 litrus dyzelino šimtui kilometrų, o tokia pat Jono mašina – tik šešis? Gal tiesiog Jono automobilio būklė geresnė nei Petro? Kiek degalų sąnaudos priklauso nuo žmogaus, kuris vairuoja automobilį?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Automobilių katedros lektorius Artūras Žukas įsitikinęs: sumažinti galima bet kurio automobilio degalų sąnaudas. Ekonomiško vairavimo specialistas nepagailėjo patarimų, kaip sunaudoti mažiau degalų.
A.Žuko ekonominio vairavimo biografija daro įspūdį. 2010-aisiais važiuodamas „Audi A6“ automobiliu su 1,9 l darbinio tūrio TDI dyzeliniu varikliu, jis sugebėjo mišriomis sąlygomis pasiekti 3,77 l/100 km degalų sąnaudas. Tai jam garantavo pirmą vietą. Po metų su „Volkswagen Lupo“, turinčiu 1,2 l TDI variklį, jis pasiekė 2,57 l/100 km dyzelino sąnaudas ir užėmė pirmą vietą tarp visų dalyvių.
Svarbiausia – ir mieste, ir užmiestyje negalima žiopsoti. Kitų eismo dalyvių veiksmų prognozavimas ir artimiausių šviesoforų matymas sumažina tikimybę staigiai stabdyti. Būtent įsibėgėdamas automobilis vartoja daugiausia degalų – kuo mažiau naudojamas stabdis, tuo rečiau prireikia vėl įsibėgėti. Jei planuojate kelionę į kelias ar daugiau vietų, A.Žukas pataria pradėti nuo tolimiausio taško – taip varikliui leisite greičiau pasiekti optimalią darbinę temperatūrą.
Kasdien jo naudojamas automobilis „Volkswagen Polo“ yra su naujausio modelio, mažą pasipriešinimą ridai turinčiomis padangomis. A arba B pasipriešinimo riedėjimui indeksą turinčios padangos, anot gamintojų, per jų eksploatavimo laiką sutaupo nuo 30 iki 60 litrų degalų.
„Taip pat reikėtų kontroliuoti padangų oro slėgį. Jis labai svarbus, ypač Lietuvoje, kur oro temperatūros svyravimai dideli“, – teigia A.Žukas. Paprastai vienos padangos oro slėgis siekia 2-2,4 baro, tačiau rekomendacijos skirtingiems automobiliams skiriasi. Oro slėgį padangose galima patikrinti daugumoje degalinių arba su specialiu prietaisiu – manometru. Esant tinkamam oro slėgiui, automobilis lengviau rieda, o mašina su per daug pripūstomis padangomis valdoma prasčiau.
Nereikėtų pamiršti ir kitų automobilio riedėjimą lengvinančių dalykų – ratų guolių, ratlankių. „Stengiuosi automobilius apauti lengvais ratlankiais. Dažniausiai – kaltiniais“, – teigia profesionalus vairuotojas. Nors kaltiniai ratlankiai yra brangesni už lengvojo lydinio, jie yra gerokai lengvesni. Dėl to ir automobilis rieda lengviau bei vartoja mažiau degalų.
A.Žukas išskyrė ir dar vieną mitą, kuris nepadeda sutaupyti degalų. Daug vairuotojų vis dar mano, kad prieš pajudant iš vietos reikia gerai pašildyti variklį. Ekonomiško vairavimo specialistas nepataria to daryti: „Variklio šildyti nereikia dėl trijų dalykų: pirmiausia stovėdamas jis šyla lėtai, antra, pavarų dėžės alyva bei ratų guoliai šyla tik automobiliui judant, trečia, automobiliui stovint jo degalų sąnaudos yra begalinės – jis nevažiuoja, tačiau degalus degina.“
A.Žuko ekonominio vairavimo biografija daro įspūdį. 2010-aisiais važiuodamas „Audi A6“ automobiliu su 1,9 l darbinio tūrio TDI dyzeliniu varikliu, jis sugebėjo mišriomis sąlygomis pasiekti 3,77 l/100 km degalų sąnaudas. Tai jam garantavo pirmą vietą. Po metų su „Volkswagen Lupo“, turinčiu 1,2 l TDI variklį, jis pasiekė 2,57 l/100 km dyzelino sąnaudas ir užėmė pirmą vietą tarp visų dalyvių.
Svarbiausia – ir mieste, ir užmiestyje negalima žiopsoti. Kitų eismo dalyvių veiksmų prognozavimas ir artimiausių šviesoforų matymas sumažina tikimybę staigiai stabdyti. Būtent įsibėgėdamas automobilis vartoja daugiausia degalų – kuo mažiau naudojamas stabdis, tuo rečiau prireikia vėl įsibėgėti. Jei planuojate kelionę į kelias ar daugiau vietų, A.Žukas pataria pradėti nuo tolimiausio taško – taip varikliui leisite greičiau pasiekti optimalią darbinę temperatūrą.
Kasdien jo naudojamas automobilis „Volkswagen Polo“ yra su naujausio modelio, mažą pasipriešinimą ridai turinčiomis padangomis. A arba B pasipriešinimo riedėjimui indeksą turinčios padangos, anot gamintojų, per jų eksploatavimo laiką sutaupo nuo 30 iki 60 litrų degalų.
„Taip pat reikėtų kontroliuoti padangų oro slėgį. Jis labai svarbus, ypač Lietuvoje, kur oro temperatūros svyravimai dideli“, – teigia A.Žukas. Paprastai vienos padangos oro slėgis siekia 2-2,4 baro, tačiau rekomendacijos skirtingiems automobiliams skiriasi. Oro slėgį padangose galima patikrinti daugumoje degalinių arba su specialiu prietaisiu – manometru. Esant tinkamam oro slėgiui, automobilis lengviau rieda, o mašina su per daug pripūstomis padangomis valdoma prasčiau.
Nereikėtų pamiršti ir kitų automobilio riedėjimą lengvinančių dalykų – ratų guolių, ratlankių. „Stengiuosi automobilius apauti lengvais ratlankiais. Dažniausiai – kaltiniais“, – teigia profesionalus vairuotojas. Nors kaltiniai ratlankiai yra brangesni už lengvojo lydinio, jie yra gerokai lengvesni. Dėl to ir automobilis rieda lengviau bei vartoja mažiau degalų.
A.Žukas išskyrė ir dar vieną mitą, kuris nepadeda sutaupyti degalų. Daug vairuotojų vis dar mano, kad prieš pajudant iš vietos reikia gerai pašildyti variklį. Ekonomiško vairavimo specialistas nepataria to daryti: „Variklio šildyti nereikia dėl trijų dalykų: pirmiausia stovėdamas jis šyla lėtai, antra, pavarų dėžės alyva bei ratų guoliai šyla tik automobiliui judant, trečia, automobiliui stovint jo degalų sąnaudos yra begalinės – jis nevažiuoja, tačiau degalus degina.“
(13)
(0)
(1)